Ir vėjas mus nuneš

„Vėjas nėra tiesiog vėjas; tai yra tai, kaip mes patiriame savo buvimą pasaulyje, būdami jo dalimi“. Heidegeris

Šiandien viso pasaulio žmonės pabunda nuo šilto, bet neraminančio vėjo, nuo spalvotų paukštukų čirpavimo, o kai kur – nuo sirenų; ne nuo graikų mitologinių būtybių – moterų ir paukščių hibridų, viliojusių jūreivius į pražūtį savo kerinčiais balsais – bet įtaisų, kurie įspėja apie besiartinantį pavojų. Iš psichologinės pusės tarp mitinės sirenos ir pavojaus sirenos esama didžiulio panašumo – abiejų giesmė iššaukia naikinančią jėgą tiek elgesyje, tiek galvosenoje. Jų garso sklidimo spindulys ir žmonių, kuriuos tas garsas pasieks, kiekis priklauso ne tik nuo decibelų, bet ir nuo vėjo, kuris išnešioja garsą po vietovę.

Tačiau vėjas nėra vien tik gamtos stichija, atliekanti svarbų vaidmenį Žemėje, taip pat jis – svarus geopolitinis rūpestis visame pasaulyje. Vėjas daug prisideda po planetą išnešiojant karštį ir drėgmę, darydamas didelę įtaką klimato dėsningumams. Jis varo vandenynų sroves, kaip tai daro pasatai, savo ruožtu paveikiantys musoninius lietus ir audras. Laikui bėgant vėjas suformuoja dykumas, pakrantes ir kalnus. Stipresni vėjai, sukelti klimato kaitos, padažnina uraganus, taifūnus ir skatina dykumėjimą, o tai priveda prie padidėjusio gamtinių nelaimių kiekio, žmonių migracijos ir konfliktų dėl išteklių.

Geopolitinėje sferoje vėjas atlieka kertinį vaidmenį, nes tiesiogiai sąlygoja energiją ir pasaulinius jos pokyčius. Pavyzdžiui, vėjas yra aplinkosaugos „aktyvistas“, veikiantis prieš totalitarines valstybes, tokias kaip Rusija, nes šioji yra turtinga iškastinio kuro ir istoriškai visada kontroliavo energijos rinką. Vėjas leidžia kitoms tautoms pačioms susikurti savo elektros energiją – žaliąją energiją – ir taip tapti nepriklausomomis energetiškai. Antra vertus, šiais laikais valstybės varžosi dėl atsinaujinančios energijos, todėl vėjo pažabojimas tampa šiuolaikinio geopolitinio mūšio lauku. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, vėjas visada buvo nematoma, bet galinga jėga, varanti žmonijos progresą, o kartais ir sukelianti regresavimą. Vėju varomi burlaiviai leido senovės civilizacijoms, kaip antai Egiptas, Graikija arba vikingai, laisviau prekiauti ir tyrinėti, ir pagal jų kryptis buvo kuriami senųjų karalysčių jūriniai keliai. Vėjas turėjo galią sutrukdyti karinėms operacijoms tiek senovėje, tiek dabar, pavyzdžiui, Ukrainoje, besikaunančioje už savo saugumą, laisvę ir nepriklausomybę, vėjas gali turėti įtakos dronų žvalgybai ir operacijoms. Kita vertus, pats Žemės planetos pagrindas, visų pradžių pradžia, yra du susisaistę elementai – žemė ir vanduo. Į abu parodoje „Ir vėjas mus nuneš“ kreipiama ypač daug dėmesio.

Parodoje pristatomas vizualiai ir garsiškai įtraukiantis žemėlapis, rodantis neatidėliotinas globalias problemas, pasitelkiant mokslo ir meno tyrimus, apimančius kelias sritis ir sklaidos priemones – instaliaciją, vaizdą, fotografiją, tapymą, piešimą, keramiką, skulptūrą, audimą ir performansą. Parodoje pristatomi dalyviai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Norvegijos, o ypatingas dėmesys skiriamas Ukrainos menininkams. Pagrindinės parodos temos – karas, migracija, kolonialistinis ir imperialistinis diskursas, apimantis ištisus šimtmečius, ir jo akivaizdus poveikis žmonijai; teritorinis saugumas; priverstinė migracija, trauma, istorinė bei kultūrinė atmintis; kultūrinės tapatybės išsaugojimas; ekologija ir klimato kaita. Parodoje kontempliuojami istoriniai įvykiai, vienaip ar kitaip atsikartojantys ir šiandien.

Kalnai, kapavietės, upės, miestai, laukai, kalvos, paplūdimiai ir vandenynai… Žaluma, žaluma, padengta marmurmo pilkumo atspalviais, žalsvai mėlyna, atspindinti geltoną, rudą ir tolimą, vienišą mėlyną… Šiuose vėjuotuose slėniuose, šiuose paraboliškuose segmentuose vyksta didžiulis ir nesustabdomas, visaapimantis virsmas. Virsmas, kuriam įtakos turi ir žmonija. Šiuose paraboliniuose slėniuose vyksta grandininė ekosistemų griūties reakcija. Šiuose slėniuose dygsta dangoraižiai, suyra ir sugriūva namai, gyventojai, gyvūnai ir augalai migruoja veikdami vienas kitą. Pačioje šito judėjimo pradžioje vyksta mūšiai tarp individų ir kyla karai tarp ištisų kultūrų. Geopolitiniai karai, kurstomi skirtingų ideologijų, vedami godumo, pramonės interesų ir technologinės pažangos…

Parodos atidarymo programa gegužės 10 d.

Parodos kuratorė Lina Albrikienė
Parodos architektė Sigita Simona Paplauskaitė
Dizainerė Rūta Rancevaitė
Kuratorės asistentė Šeila Žilinskaitė
Parodos prodiusuojantis architektas Tomas Styra
Šviesų dailininkas Renaldas Bartulis
Parodos instaliavimo komanda Liudvikas Kesminas, Vadim Šamkov, Rytis Urbanskas, Irmantas Kuskys, Jānis Pomerancevs, IDĖJA reklamos studija

Menininkai

Eero Alev
Katya Buchatska
Vija Celmins
Mindaugas Gapševičius
Kristaps Epners
Gabrielė Griciūtė
Nikita Kadan
Zhanna Kadyrova
Edith Karlson
Zoya Laktionova
Alina Lamakh
Kris Lemsalu
Dainius Liškevičius
Laura Põld
Marharyta Polovinko
Viktoriia Rozentsveih
Solveig Settemsdal
Paulius Šliaupa
Jaan Toomik
Ivar Veermäe
Lina Albrikienė

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Panevėžio miesto savivaldybė
Partneriai: Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos ambasada Ukrainoje
Informacinis rėmėjas LRT
Rėmėjai: UAB Kalnapilio-Tauro grupė, AB Roquette Amilina

Iliustracijoje Linos Albrikienės kūrinys „Let’s make the World Great Again“, 2020-2025 m.