Daugiau nei 100 individualių parodų įvairiose šalyse, - stebėtojas Stasys savo minčių, patirčių, klajonių ir idėjų pasaulį atveria tapybos ir grafikos darbuose, plakatuose, knygų iliustracijose, kaukėse ir unikaliuose smūtkuose arba lietuviškuosiuose liūdesėliuose.

Menininko piešinius spausdino The New York Times, kiti pasaulinio garso leidiniai ir žurnalai, jis kviečiamas dalyvauti tarptautinėse meno vertinimo komisijose, patirtimi dalijasi su studentais.

Varšuvos teatre „Studio“ sukurti autoriniai Stasio spektakliai – „Baltasis elnias“ ir „Medinis žmogus“, prancūzų kino režisieriaus Jacques Debs filme „Bouzkashi“ jis suvaidino pats save.

Kūryba liejasi ir autoriniuose menininko tekstuose – esė, kelionių aprašymuose ar užrašų knygelėse, kuriose šalia piešinio eskizo randasi stebėtinai taikliai pasaulį apibūdinančios frazės. 2016 metais Stasys išleido tarmiškai parašytą poemą „Giedanti gaidžio galva“ – himną savo gimtinei ir vaikystės metams. Tarmiškai parašyta poema įvertinta Dionizo Poškos premija, pripažinta kūrybiškiausia 2016 metų knyga.

Stasio kūryba pasaulyje įvertinta daugiau nei 40 tarptautinių apdovanojimų: tarptautinis knygų iliustracijų konkursas Barselonoje Grand Prix (1986), „Auksinis Hugo“ tarptautiniame plakatų festivalyje Čikagoje (1987), pirmosios tarptautinės iliustracijų bienalės Didysis prizas Belgrade (1990 m.) ir Bratislavoje (1991 m.), Iliustratorių draugijos aukso medalis Niujorke ir Plakatų salono Didysis prizas Paryžiuje (1993), aukso medalis 4-ojoje tarptautinėje plakatų trienalėje Toyamoje (Japonija, 1994) ir Lenkijos plakatų bienalėje Katovicuose (1999) ir daugybė kitų.

Stasį ir Japoniją sieja ypatingas ryšys. Daugybę metų jis bendradarbiavo su japonų menininke Hiroko Mori. 1993 metais Hokaido valstijoje, Otaru mieste, ji įkūrė nedidelį, privatų muziejų „Hiroko Mori Stasys Museum“. Jame eksponuojami meno bičiulių kūriniai.

2019 metais Stasys apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžiumi, 2009 metais jam suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės daktaro vardas, 2001 metais įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2000 metais kūrėjas apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. Nuo 1980 metų menininkas gyvena ir kuria Lenkijoje, Varšuvoje.