Vaikų miško paviljono viešoji programa

„Vaikų miško paviljono viešoji programa“ – tai viešų renginių ciklas, pratęsiantis šiuo metu Stasys Museum pristatomą „Vaikų miško paviljoną“. 2025 m. rudenį programa kviečia į edukacijas, kūrybines dirbtuves, filmų peržiūras ir ekskursijas, vyksiančias tiek paviljone, tiek kitose Panevėžio erdvėse. Renginiai siūlo pažvelgti į mišką iš skirtingų perspektyvų – kaip į ekosistemą, kultūrinį reiškinį, bendruomenės erdvę ar tyrinėjimų lauką. Iš Kuršių nerijos medienos pastatytas „Vaikų miško paviljonas“ veikia kaip žaidimų ir mokymosi struktūra, o programa tęsia jo idėją – skatinti smalsumą, ugdyti kritinį žvilgsnį ir kurti naujus pasakojimus apie miško ateitį.

 PROGRAMA:

„Pažintis su nematomu, bet visa apimančiu grybų pasauliu“ 

Kviečiame į pažintinę edukaciją „Pažintis su nematomu, bet visa apimančiu grybų pasauliu“, skirtą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Nors dažniausiai apie grybus pagalvojame kaip apie maisto šaltinį, jų pasaulis yra nepalyginamai platesnis: nuo nematomų požeminių tinklų iki pasaulio užkariavimo strategijų. 

Edukatorė Aurelija Plūkė Panevėžio Skaistakalnio parke teritorijose pasidalins istorijomis, atskleisiančiomis, kaip grybai kuria ir perkuria pasaulį aplink mus. Dalyviai sužinos, kas iš tiesų vadinama grybu, išmoks pastebėti juos netikėtose vietose, ir miškas pasirodys daugiasluoksnis – pilnas ryšių, istorijų ir paslapčių. 

Praktinė informacija:

Data: rugsėjo 6 d.
Laikas: 11:00 val.
Vieta: Skaistakalnio parkas (prie peščiųjų tilto), Panevėžys.
Trukmė: 1,5–2 val.
Grupės dydis: iki 30 žmonių
Dalyvavimas: nemokamas 

(Edukacija jau įvyko)

Kerpių dailės pamoka

„Kerpių dailės pamokos“ metu vaikai pieš pagal ekrane rodomas užduotis, intuityviai pažindami skirtingas kerpių rūšis ir jų vizualinės kalbos įvairovę. Popieriaus ir piešimo priemonių tyrinėjimas susijungs su kerpiškų paviršių gausa. Individualios ir grupinės užduotys imituos kerpių biologines savybes, kurias dalyviai supras praktiškai. Užsiėmimą užbaigs bendra grupinė „kerpių ekosistema“, kurioje kiekvienas piešinys – kaip ir kiekvienas organizmas – yra lygiavertis ir svarbus. 

 „Kerpių dailės pamokoje“ kerpės taps piešimo užduotimis, o vaikai – jų atradėjais. Ekrane pasirodančios užduotys kvies atidžiai stebėti įvairias kerpių rūšis, jų spalvų bei formų įvairovę, o piešimas – intuityviai jas pažinti. Popieriaus faktūra ir skirtingos priemonės susilies su kerpių paviršių gausa. Vieni darbai bus atliekami individualiai, kiti – grupėse, taip atkuriant pačių kerpių gebėjimą augti bendruose tinkluose. Pamokos pabaigoje iš visų piešinių susiformuos bendra „kerpių ekosistema“, kurioje kiekvienas darbas, kaip ir gamtoje kiekvienas organizmas, užims savo svarbią vietą.

Praktinė informacija:

Data: spalio 11 d.
Laikas: 13:00 ir 15:00 val.
Vieta: Stasys Museum, Respublikos g. 40, Panevėžys
Trukmė: 1 val.
Grupės dydis: iki 15 žmonių
Amžius: 7–10 m.
Dalyvavimas: nemokamas (išankstinė registracija privaloma) 

(Edukacija jau įvyko)

Ekskursija po „Vaikų miško paviljoną“ su kuratoriais

Apie ekskursiją

 Kviečiame susipažinti su išskirtine architektūrine instaliacija, kurios ištakos – Venecijos architektūros bienalėje, o dabar ji gyvena Panevėžyje, „Stasys Museum“. Ekskursiją ves paviljono kuratoriai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, atskleisiantys kūrybinio proceso užkulisius bei paviljono sąsajas su miško istorijomis ir ateities vizijomis. 

„Vaikų miško paviljonas“ 

„Vaikų miško paviljonas“, iš pradžių sumanytas ir pristatytas kaip Lietuvos paviljonas 18-ojoje Venecijos architektūros bienalėje 2023 metais, tęsia savo gyvavimą „Stasys Museum“ Panevėžyje, suteikdamas erdvę muziejaus edukacinėms programoms. 

Ši instaliacija – tai ne tik architektūrinis objektas, bet ir konceptuali struktūra, siūlanti įvairias galimybes žaisti, bendrauti ir diskutuoti. Ji veikia kaip žaidimų ir mokymosi priemonė, skatinanti ir pripažįstanti unikalų vaikų požiūrį į mišką, jų gebėjimą jį stebėti, interpretuoti ir su juo sąveikauti, taip pabrėžiant vaikų svarbą formuojant miško ateitį. 

 Paviljonas pastatytas iš Kuršių nerijos miškų medienos, kuri įprastai naudojama biokurui ar popieriaus gamybai. „Neringos miško architektūros“ kolektyvas kelerius metus rinko ir saugojo šią medieną Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, planuodamas ją naudoti medžiagų eksperimentams, meno edukacijai ir kūrybai. 

„Vaikų miško paviljono“ medžiagiškumas ir dizainas atliepia vėjo formuotos medienos geometriją bei ypatingas Kuršių nerijos dirvožemio sąlygas. Žaidimų erdvė sukonstruota iš įvairaus storio pagal užsakymą pjaustytų medienos elementų – nuo plonų kaip popierius iki storų juodalksnio, kalnapušės, baltažiedės robinijos, beržo, kaštono, klevo ir pušies lentų. 

Po pristatymo Venecijoje, instaliacija buvo perkelta į dvi skirtingas vietas. Jos stogo konstrukcija dabar įrengta Juodkrantės sengirėje ir naudojama „Neringos miško klasės“ veiklai – pažintiniams pasivaikščiojimams po mišką ir aplinkosaugos edukaciniams užsiėmimams.  

O žaidimų platformos, šešėlių teatro projekcijos ir kiti instaliacijos elementai įrengti „Stasys Museum“ edukacijos erdvėje, kur jie naudojami tyrimų ir mokymosi veiklose, kurias įgyvendina paviljono kūrėjai kartu su muziejaus komanda. 

„Vaikų miško paviljono“ kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Egija Inzule ir Jonas Žukauskas 

 Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas – Vilniuje gyvenantys architektai, tyrėjai ir kuratoriai. Jų bendra veikla apima modernizacijos ir kolonizacijos istorijų, taip pat materialių statybos, infrastruktūros ir gavybos procesų tyrimus, formuojančius Baltijos regiono kraštovaizdį ir kultūrinę vaizduotę. Šiame kontekste jie vysto erdvines koncepcijas, architektūrinius ir leidybinius projektus, rengia parodas. 

Kartu su Egija Inzule jie veikia kaip „Neringos miško architektūra“ (NMA) – kolektyvas, tyrinėjantis, kaip kultūrinės praktikos ir institucijos tarpininkauja kuriant žmogaus ir aplinkos santykius. NMA siekia visuomenės vaizduotę apie ilgalaikę miško sampratą ir šios sampratos formavimo būdus.  

J. Daubaraitė ir J. Žukauskas, bendradarbiaudami su kitais kūrėjais, yra kuravę parodas „The Baltic Pavilion“ (Venecijos architektūros bienalė, 2016), „The Baltic Material Assemblies“ (AA Gallery ir RIBA, 2018) bei „Vaikų miško paviljonas“ (Venecijos architektūros bienalė, 2023), ir kt.

Praktinė informacija 

Vieta: Stasys Museum, Respublikos g. 40, Panevėžys
Laikas:  15:00 val.
Trukmė: 1 val.
Grupės dydis: iki 35 žmonių
Dalyvavimas: nemokamas

Reikalinga išankstinė registracija

Filmo „Sengirė“ peržiūra

Apie filmą

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Žiūrėkite „Sengirę“ ir padarykite gerą darbą: dalis už filmo nuomą surinktų lėšų bus skiriama miškų puoselėjimui. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos. 

Praktinė informacija 

Data: spalio 18 d., lapkričio 22 d.
Laikas: 18:00
Vieta: Stasys Museum kino salė, Respublikos g. 40, Panevėžys
Trukmė: 1 val. 25 min.
Dalyvavimas: nemokamas

Reikalinga išankstinė registracija

Viliaus Dransiekos paskaita „Kaip skaičiuoti medžius? Apie daugiakamienes liepas ir kalbos ribas“ 

Anglų filosofas Johnas Austinas, seminaro metu studentų užklaustas apie tai, ar Franzo Kafkos „Metamorfozės“ herojų Gregorą Zamzą reikėtų laikyti žmogumi vabalo kūne ar vabalu su žmogaus atmintimi ir sąmone, atsakė: „Tokiais atvejais mes turėtume nežinoti, ką pasakyti.“ Šiame susitikime kalbėsime apie tai, kaip dažnai stebėdami augalus, grybus, gyvūnus taip pat turėtume nežinoti, ką pasakyti. Ar ši daugiakamienė liepa yra vienas medis, ar keli? Ar iš nukirsto medžio šaknies gali ataugti jis pats? Kur baigiasi šis atlankomis besidauginantis braškės krūmelis, o kur prasideda kitas? Paprastai galime laisvai pasirinkti, kaip atsakysime į tokius klausimus — kalba mūsų beveik neriboja. Ką ši laisvė pasako apie mūsų kalbą? 

Vilius Dranseika – filosofas, šiuo metu dirbantis Jogailos universiteto Tarpdisciplininiame etikos centre Krokuvoje, kur eina profesoriaus pareigas. Jo tyrimai apima filosofinių sąvokų psichologinius pagrindus, o pastaraisiais metais daugiausia dėmesio jis skiria asmens tapatybės, mirties ir atminties temoms. 

Dranseika taip pat domisi kompiuteriniais metodais filosofijoje – nuo natūralios kalbos apdorojimo iki citavimo analizės. Šiuos metodus jis taiko tiek šiuolaikinės, tiek istorinės filosofijos tyrimuose. Filosofijos daktaro laipsnį V. Dranseika įgijo Grenoblio Alpių universitete, Filosofinės atminties tyrimų centre.

Praktinė informacija 

Data:lapkričio 29 d.
Vieta: Stasys Museum, Respublikos g. 40, Panevėžys
Laikas:  15:00 val.
Trukmė: 1 val.
Grupės dydis: iki 35 žmonių
Dalyvavimas: nemokamas

(Registracija prasidės artimiausiu metu)

Viešosios programos kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas ir Vilius Vaitiekūnas

Partneriai: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Panevėžio rajono švietimo centras  

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Nordic Culture Point 

Rėmėjai: AB Roquette Amilina, UAB Splius, MB Lairent