Miesto pokyčių paviljono pokalbių programa

11 min skaitymo

Gegužę atsidariusiame ir jau daugelio panevėžiečių bei miesto svečių aplankytame Miesto pokyčių paviljone prasidėjęs pokalbių ciklas grįžta. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje paviljonas vėl taps architektų, tyrėjų, kūrėjų, panevėžiečių ir miesto svečių susitikimų vieta, kurioje kviesime kartu kalbėtis apie miestus ir kultūrines terpes keičiančius procesus.

Šių susitikimų dėmesys kryps į konkrečias temas: meno praktikas viešosiose erdvėse, pramonės paveldą ir modernizmo idėjas, ekologiją bei miesto institucijų vaidmenį. Savo darbus ir įžvalgas pristatys kūrėjai, tyrėjai ir kuratoriai iš Lietuvos bei užsienio, o po pristatymų vyks moderuojamos diskusijos.

Trijuose iš keturių susitikimų pašnekovai savo veiklą ir tyrimus pristatys po 20 minučių, o pristatymus pratęs viešosios programos kuratoriaus, tyrėjo, kraštovaizdžio, viešųjų ir meno erdvių architekto Povilo Marozo moderuojama diskusija. Rugsėjo 4 d. vyksiantis susitikimas „Pramonė ir modernizmas“ vyks paskaitos formatu.

Rugpjūčio 29 d., 16 val. šeštadienį — „Miestas ir meninės praktikos“

Viešosios programos kuratorius Povilas Marozas kalbėsis su menininkais Paulina Pukytė ir Stefan Pedersen apie meno ir miesto santykį.

Paulina Pukytė pristatys savo kuruotas viešosios erdvės ir viešosios sferos šiuolaikinio meno parodas – 2017 m. Kauno bienalę „Yra ir nėra: paminklo (ne)galimybės klausimas“ ir 2024 m. Klaipėdoje vykusį „Reiškinį M“. Į šiuos projektus ji pažvelgs kaip į įvietinto meno pavyzdžius ir kels klausimą, kas nutinka meno kūriniams viešosiose erdvėse vėliau: koks jų likimas, ar jie mieste išlieka ilgam, ar yra laikini.

Stefan Pedersen, remdamasis patirtimi vadovaujant viešojo meno projektui naujoje Geteborgo centrinėje geležinkelio stotyje ir dėstant tarpdisciplininėje menininkų ir architektų programoje „OPI Lab“ Stokholme, kalbės apie mieste integruoto meno galimybes. Jis aptars meną, kuris nėra tiesiog patalpinamas miesto erdvėje, o savo kūrybine medžiaga paverčia pačią miesto infrastruktūrą – fizinę ir biurokratinę.

Pokalbis vyks anglų kalba.

Rugsėjo 4 d., 18 val. — „Pramonė ir modernizmas: nuo progreso idėjų iki industrinio paveldo“

Remdamasi savo knyga „Progreso meteoras“ ir Panevėžio cukraus fabriko istorija, architektūros istorikė Marija Drėmaitė aptars fabriko kaip moderniosios architektūros pavyzdžio idėją, jos įgyvendinimą praktikoje ir šiuolaikinės visuomenės rūpestį pramonės palikimu.

Pokalbis vyks lietuvių kalba.

Rugsėjo 5 d., 16 val. — „Miestas ir ekologija“

Viešosios programos kuratorius Povilas Marozas kalbėsis su tyrėja Indre Umbrasaite ir kraštovaizdžio architektu bei urbanistu Daniel Rea apie miesto ir ekologijos santykį iš dviejų perspektyvų – tyrimo ir praktikos.

Indrė Umbrasaitė kalbės apie tai, kaip mūsų gyvenimus vienu metu keičia aplinkos krizė, visur esantis skaitmeniškumas ir dirbtinis intelektas. Šie iššūkiai kuria naują, daugialypę ir skirtingus mastelius apimančią gyvenimo paradigmą, kurioje vis labiau nyksta įprastos perskyros tarp asmeniško ir bendro, privataus ir viešo, žmogiškojo ir nežmogiškojo, vidaus ir išorės.

Technologinis ir ekosisteminis artumas, nepaisant geografinių ar politinių atstumų, keičia mūsų priklausymo vietai ir aplinkai sampratą ir reikalauja naujų tvaraus gyvenimo kartu strategijų. Tokioje išsiplėtusioje realybėje miestas tampa savotišku planetiniu bandymų lauku. Šią mintį Indrė atskleis pasitelkdama du skirtingose akademinėse aplinkose vykdytus tyrimo ir projektavimo pavyzdžius, kuriuose nagrinėtas socialinis ir ekologinis bendrabūvis Bolzano mieste Alpėse.

Daniel Rea į miesto ir ekologijos santykį pažvelgs iš kraštovaizdžio ir urbanistinės praktikos perspektyvos. Daniel Rea yra kraštovaizdžio architektas, urbanistas ir „Periscope“ įkūrėjas. Šios praktikos darbe miesto ir kraštovaizdžio projektavimas suprantamas kaip darbas su nuolat kintančiais ekologiniais, socialiniais ir erdviniais santykiais.

Šiame požiūryje miestas nėra nuo gamtinių procesų atskira sistema, o ekologija nėra papildomas reikalavimas, į kurį reikia atsižvelgti projektuojant. Ekologiniai procesai, kraštovaizdis, vietos charakteris ir žmonių gyvenimas tampa lygiaverčiais projektavimo proceso dalyviais.

Pokalbis vyks anglų kalba.

Rugsėjo 5 d., 18 val. — „Miestas ir institucijos“

Kultūros institucijos mieste veikia kaip meno ir kultūros pristatymo vietos, tačiau kartu jos kuria erdves susitikimui, formuoja viešąjį diskursą, mezga ryšius su skirtingomis miesto bendruomenėmis ir dalyvauja miesto socialiniame bei kultūriniame gyvenime.

Kokį vaidmenį šiandien mieste gali atlikti šiuolaikinio meno institucija? Kaip jos veikla gali keisti kultūrinį, fizinį, socialinį ir politinį miesto audinį? Kur slypi institucijos galios ir atsakomybės ribos?

Viešosios programos kuratorius Povilas Marozas kalbėsis su dviem kuratoriais ir institucijų vadovais – Marti Manen ir Valentinu Klimašausku. Pokalbis remsis jų skirtingose kultūrinėse aplinkose sukaupta tarptautine kuratorystės ir institucine patirtimi.

Marti Manen iki šiol vadovavo Švedijos šiuolaikinio meno fondui „Index“ Stokholme, o Valentinas Klimašauskas yra Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) direktorius Vilniuje. Jų patirtys leis pažvelgti į instituciją kaip į aktyvų miesto veikėją, galintį inicijuoti naujus santykius, persvarstyti viešosios erdvės sampratą ir dalyvauti kuriant tai, kuo ir kaip gyvenamas miestas.

Pokalbis vyks anglų kalba.

Dalyvių biografijos

Paulina Pukytė – menininkė, rašytoja, kritikė ir šiuolaikinio meno kuratorė. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje ir Karališkajame meno koledže Londone. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Kuria intervencijas viešosiose erdvėse, įvietintas instaliacijas, konceptualius projektus, tekstinius performansus ir eksperimentinę poeziją. Pasitelkdama įvairias apropriacijos strategijas, atsitiktinumą, rastus artefaktus ir nesąmoningą dalyvavimą, Paulina Pukytė dekonstruoja socioideologinius mitus ir sociokultūrines klišes. Ji tyrinėja praradimo, atminties ir istorijos sandūras, įtampas tarp buvimo ir nebuvimo, suvokimo, neaiškumo ir manipuliavimo, inercijos ir pasirinkimo laisvės. Menininkę taip pat domina tariamai nereikšmingi dalykai ir įvairūs gličai – klaida, nesusikalbėjimas ar nesėkmė, išryškinantys žmogaus būties absurdą, juokingumą ir tragiškumą.

Stefan Pedersen – menininkas, pedagogas ir konsultantas, gyvenantis ir dirbantis Kopenhagoje, Danijoje. Baigė vizualiojo meno ir kultūros teorijos studijas Vienoje. Savo darbus eksponavo tarptautiniu mastu, dėstė įvairiose meno akademijose, o šiuo metu dirba parodų ir viešojo meno projektų koordinatoriumi visoje Europoje.

Marija Drėmaitė – architektūros istorikė, parodų kuratorė ir knygų autorė. Ji tyrinėja XX amžiaus architektūrą, urbanistiką ir kultūros paveldą ir yra Vilniaus universiteto profesorė. Parašė ir sudarė knygas „Progreso meteoras“ (2016), „Baltic Modernism“ (2017), „Optimizmo architektūra“ (2018), „ARNO FUNKcionalizmas“ (2022) ir „Jūs gaunate butą“ (2023).

Indrė Umbrasaitė – architektė, dirbanti praktikos ir akademinėje srityse. Savo projektuose ji architektūrą plėtoja dialoge su menu, dizainu ir kuratoryste, o kraštovaizdžio mąstymu remiasi plėtodama „gamtakultūrų“ (naturescultures) sampratą erdvinėje praktikoje.

Architektūrą ji studijavo Vilniuje ir Vienoje, kur baigė Zaha Hadid vadovaujamą magistro studijų programą. Taip pat studijavo kultūros istoriją ir antropologiją bei interjero dizainą. Dirbo architektūros biuruose Vilniuje, Zalcburge ir Vienoje, kur vadovavo įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams.

Indrė Umbrasaitė dirbo asistuojančia profesore Kazuyo Sejima studijoje Vienos taikomųjų menų universitete („Angewandte“) ir Architektūros bei kraštovaizdžio institute Graco technologijos universitete (TU Graz). Ji taip pat dėstė Vienos technikos universitete (TU Wien), ATTP programoje, kaip „Studio SOL“ dalį. Šiuo metu ji yra docentė Bozeno-Bolzano laisvajame universitete ir doktorantė Graco technologijos universiteto Architektūros doktorantūros mokykloje.

Indrė Umbrasaitė yra kelių architektūrai ir edukacijai skirtų leidinių redaktorė, nuolat bendradarbiauja ir prisideda prie tarpdisciplininės iniciatyvos „MIT Climate Visions“. Jos darbai buvo eksponuojami tarptautiniu mastu, tarp jų – Venecijos architektūros bienalėje 2012 m. („Syn-Anti-Clastic“), 2018 m. („The Swamp School“) ir 2025 m. („Wetland Games“), taip pat parodoje „Critical Zones“ ZKM Karlsrūhėje 2020–2021 m.

Daniel Rea – kraštovaizdžio architektas, teritorijų planuotojas, vienas iš „Periscope“ įkūrėjų ir direktorius. Jis turi daugiau nei dvidešimties metų patirtį vadovaujant sudėtingiems kraštovaizdžio architektūros, urbanistinio projektavimo ir teritorijų planavimo projektams Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir Azijoje.

Pastaruosius penkiolika metų Daniel Rea dirba Londone, kur yra projektavęs ir įgyvendinęs vienus sudėtingiausių sostinės projektų. Dirbdamas su privačiais vystytojais ir vietos valdžios institucijomis, jis sukaupė didelę sudėtingų kraštovaizdžio architektūros ir viešųjų erdvių projektų projektavimo, planavimo ir įgyvendinimo patirtį. Šiuose projektuose dalyvauja daugybė suinteresuotųjų šalių.

Daniel Rea vadovauja „Periscope“ projektų strateginei krypčiai. Jis yra buvęs kviestiniu kritiku „The Bartlett School of Architecture“ ir Harvardo universiteto Graduate School of Design. Šiuo metu jis yra kelių Londono projektavimo peržiūros (Design Review) komisijų narys ir Jungtinės Karalystės Kraštovaizdžio instituto (Landscape Institute) chartuotas narys.

Valentinas Klimašauskas – Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) Vilniuje direktorius, kuratorius ir rašytojas. Tarp didesnių jo kuruotų tarptautinių projektų – „Superklijai, arba sukurti draugą“ (ŠMC, 2026 m.), 1-oji Klaipėdos bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“ (2025 m.), Lietuvos nacionalinis paviljonas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje (kartu su João Laia; menininkai – Pakui Hardware ir Marija Teresė Rožanskaitė; Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2024 m.), šiuolaikinio meno festivalis „Coast Contemporary“ Lofoteno salose Norvegijoje (2023 m.), 14-oji Baltijos trienalė „Nesibaigiančios kovos“ (kartu su João Laia, ŠMC, Vilnius, 2021 m.), Alexandros Pirici choreografinis projektas Kauno IX forto monumente nacizmo aukoms atminti (2020 m.) ir Latvijos nacionalinis paviljonas Venecijos bienalėje (kartu su Inga Lāce; Daigos Grantinos personalinė paroda „Saules Suns“, 2019 m.).

2024 m. Valentinas Klimašauskas išleido knygą anglų kalba „Telebodies. Bleeding Subtitles for Postrobotic Scenes“ („Telekūniai. Kraujuojantys postrobotinių peizažų subtitrai“, „Mousse Publishing“, Milanas). Knyga yra jo meno daktaro disertacijos, apgintos Vilniaus dailės akademijoje, dalis.

Klimašauskas taip pat yra grožinės literatūros knygų „Daugiakampis“ („Six Chairs Books“, Kaunas, 2018 m.), „Oh, my darling and other texts“ („The Baltic Notebooks of Anthony Blunt“, Vilnius, 2018 m.) ir „Alfavilnius“ („Kitos knygos“, Vilnius, 2008 m.) autorius. Jo tekstai publikuoti leidiniuose „A Prior Magazine“, „As a Journal“, „Beyond“, „Cura“, „Dot Dot Dot“, „Flash Institut“, „Flash Art“, „Kim Docs“, „Kunsthernes Hus“, „Good Times & Nocturnal News“, „Šiaurės Atėnai“, „ŠMC interviu“, „Metropolis M“, „Mousse“, „Nero“, „Paletten“, „Spike“ ir kitur.

Martí Manen (Barselona, 1976) dirba nepriklausomos ir institucinės kuratorystės srityse. 2015 m. jis buvo Ispanijos paviljono Venecijos bienalėje kuratorius, o 2019 m. kuravo „Momentum10“ – bienalę Moss mieste, Norvegijoje. Jis kuravo parodas Gamtos istorijos muziejuje Meksike, „Aara“ Bankoke, „Tabakalera“ San Sebastiane, „Konsthall C“ Stokholme, CA2M Madride ir „Fabra i Coats“ Barselonoje.

Dešimtajame dešimtmetyje Martí Manen penkerius metus rengė parodas savo kambaryje studentų bute Barselonoje. 2018–2026 m. jis vadovavo „Index“ – Švedijos šiuolaikinio meno fondui Stokholme. Jis taip pat vadovauja pažengusiųjų kuratorystės studijų programai „CuratorLab“ Stokholmo Konstfack universitete.

Martí Manen yra išleidęs keletą knygų, tarp jų Salir de la exposición (Išeiti iš parodos, „Consonni“), Contarlo todo sin saber cómo (Viską papasakoti nežinant kaip, CA2M) ir When Lines Are Time (Kai linijos tampa laiku, Barselonos Miró fondas).

Povilas Marozas yra tyrėjas, kraštovaizdžio, viešųjų ir meno erdvių architektas, gyvenantis ir dirbantis Vilniuje. Architektūros ir architektūros istorijos studijas baigęs Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu jis yra meninio tyrimo doktorantas Vilniaus Dailės Akademijoje. Profesinę veiklą pradėjo 2012 metais Londone, dirbdamas viešųjų erdvių ir miesto kraštovaizdžio architektūros srityje, o 2019 metais, grįžęs į Vilnių, įkūrė savo praktiką „Studio Space/Time”. Be projektinės veiklos, Povilas Marozas taip pat dėsto Vilniaus dailės akademijos Interjero dizaino katedroje.

Miesto pokyčių paviljono viešoji programa

Per pastarąjį dešimtmetį Panevėžio architektūra, viešosios erdvės ir miesto kultūrinis, institucinis kraštovaizdis reikšmingai keitėsi. Atnaujinta autobusų stotis, miesto aikštės ir parkai, o Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“ bei kūrybiškumo centras „Prãgiedruliai“ ne tik stipriai atnaujino miesto veidą, bet ir darė bei tebedaro didelę įtaką nacionalinėms architektūros, miesto kraštovaizdžio, kultūrinių institucijų ekosistemoms.

Siekiant kritiškai apžvelgti miesto erdvę ir kultūrinę terpę keičiančius procesus pačiame šių transformacijų įkarštyje, naujajame Miesto pokyčių paviljone organizuojamas keturis vakarus truksiantis susitikimų ir pokalbių ciklas. Šios renginių serijos tikslas – reflektuoti skirtingas jau įvykusių miesto transformacijų kryptis ir kartu pažvelgti į ateitį: kaip viešąsias bei kultūrines erdves keičiantys procesai galėtų įtraukti miesto gyventojų iniciatyvas, atsakingai spręsti kylančius socialinius ir kultūrinius konfliktus, atkreipti dėmesį į sparčiai besikeičiančią ekologinę aplinką.

Susitikimų metu kalbinsime kūrėjus ir administratorius, reikšmingai prisidėjusius prie pastarųjų metų Panevėžio transformacijų, taip pat platesniame Lietuvos kontekste dirbančius tyrėjus ir specialistus iš užsienio. Kiekvienas programos vakaras bus skirtas atskirai temai – jį pradės kviestinių svečių pristatymai, po kurių vyks moderuojamos diskusijos.

Paviljono architektūra

IXL STUDIJA (autoriai Petras Išora, Ona Lozuraitytė, architektai Gabrielius Dovydėnas, Dovydas Alčauskis)

Viešos programos kuratorius

Povilas Marozas

Grafikos darbas

Nerijus Rimkus

Projekto vadovas

Vilius Vaitiekūnas

Nuotrauka naudojama viešosios programos viešinime:

sesupe.com

Komunikacija

Šeila Žilinskaitė