Kino festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“ programa Panevėžyje

Spalio 3–12 d. kviečiame į ketvirtąjį kino festivalį „Lokys, liūtas ir šakelė“. 

Kino kompanijos „Lokys, liūtas ir šakelė“ organizuojamas festivalis – tradicija tapusi kino šventė, kurioje žiūrovai kviečiami atrasti ryškiausius aukštos meninės vertės filmus. 

Festivalio metu laukia įspūdingi filmai iš įvairiausių pasaulio kampelių – nuo Europos iki Azijos ar Lotynų Amerikos. Visi jie atrinkti iš didžiųjų tarptautinių festivalių ir kalba apie tai, kas aktualu šiandien – mūsų gyvenimus, iššūkius ir džiaugsmus. 

Žymėkitės datas, rinkitės filmus ir susitinkame kine!

Dėmesio, šiuo metu į festivalio filmus bilietus galima įsigyti tik Stasys Museum bilietų kasoje. 

Bilieto kaina 5 Eur, taikomos nuolaidos.

Programa:

Spalio 3 d.
18:00 – Mėlyna mėlyniausia (Rež. Gabriel MASCARO)  

N-16
Filmo trukmė: 1 val. 25 min.
Kalba: Portugalų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Eglė Maceinaitė

Žydrame Brazilijos danguje skrieja šūkis „Ateitis priklauso visiems!“, o būtina gerovės valstybės sąlyga yra visų senyvo amžiaus žmonių apgyvendinimas atokioje kolonijoje. Į ją patekti gresia ir aligatorių fermos darbuotojai Terezai, nuo šiol privalančiai turėti globėją, kuria oficialiai tampa jos duktė. Be sutikimo jau nė žingsnio negalima žengti, bet sumani moteris turi svajonę… ir randa būdą išsprūsti iš „geradarių“ rankų. Prasideda naujas Terezos gyvenimo etapas ir distopija tampa egzotiška kelione. Kuo drąsiau avantiūristė mėgaujasi laisve, tuo daugiau siurprizų, magiškų patirčių, dramatiškų ir juokingų nuotykių ji patiria kelionėje mistiška Amazonės upe. Nei Tereza, nei šios šmaikščios istorijos žiūrovai nenutuokia, kas laukia už vieno ar kito vingio, bet aišku viena: tapti savimi, laimingu – niekada nevėlu.

Videomenininkas, dokumentinio ir vaidybinio kino režisierius Gabriel Mascaro priklauso naujajai Brazilijos kino kūrėjų kartai, jau pelniusiai tarptautinį pripažinimą. Režisierius neslepia, kad šio filmo idėja kilo iš pasipriešinimo stereotipams: „Retai matome pagyvenusius žmones, maištaujančius prieš sistemą, lyg maištas priklausytų tik jauniems. Atrodo, tarsi pagyvenusiems nebūtų leidžiama egzistuoti distopijoje.“ 

Spalio 4 d. 
15:00 – Gyvūnų užkalbėtoja (Rež. Iván  FUND)

N-13
Filmo trukmė: 1 val. 31 min.
Kalba: Ispanų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Agnė Mackė

Vidury nakties dulkėtoje šalikelėje vyresnio amžiaus vyras rankose laiko augintinį. Jis tikisi, kad už 12 000 Argentinos pesų (maždaug  10 eurų) su jo vėžliu pasikalbės stebuklingą galią turinti aštuonmetė Anika. Gyvūnų žinutes, kurias išgirsta mergaitė, laisvai ir įtaigiai interpretuoja jos palydovė Mirjam, o finansines paslaugos detales derina Rodžeris – taip nedideliame namelyje ant ratų gyvenanti trijulė uždirba sau duoną. Tarpusavyje jie kalbasi nedaug, tačiau rūpestis ir meilė vienas kitam – nuolatiniai šių keliautojų palydovai.

Tai nestandartinis kelio filmas, žiūrovą vedantis ne tik dulkėtais Argentinos provincijos keliais, bet ir leidžiantis pažvelgti į magišką, neįprastomis gyvenimo sąlygomis besiskleidžiantį bendrakeleivių pasaulį. Šioje nespalvotoje juostoje režisierius Iván Fund subtiliai kuria trapų ir šviesų pasakojimą apie ryšį – tarp žmonių, tarp gyvūnų, tylos ir to, kas neapsakoma žodžiais. Filmo premjera įvyko pagrindinėje Berlyno kino festivalio konkursinėje programoje, kurioje jis pelnė Žiuri prizą.

17:00 – Atspindžiai Nr. 3: valtelė vandenyje (Rež. Christian PETZOLD)

N-13
Filmo trukmė: 1 val. 26 min.
Kalba: Vokiečių k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Kristina Sprindžiūnaitė

Savaitgalio išvykai pasisukus tragiška linkme, avariją išgyvenusi Laura prieglobstį randa pas nepažįstamą moterį, tapusia nelaimės liudininke. Vokietijos kaime įsikūrusi Betė nustemba, kai sukrėsta, tačiau fiziškai beveik nenukentėjusi mergina atsisako vykti į ligoninę ir išreiškia norą likti jos namuose. Jaunos Berlyne muziką studijuojančios Lauros viešnagė, atrodo, grąžina Betės dienoms džiaugsmą ir prasmę, o viešniai tokie kasdienybės ritualai, kaip slyvų pyrago kepimas, kavos gėrimas ar važiavimas dviračiu, tampa sielą ir melancholiją gydančia terapija. Atrasdama ramybę ir harmoniją Laura tarytum ištirpsta svetimame gyvenime. Tačiau saulėtų dienų idilę ardo keisti smalsių praeivių žvilgsniai, Laura netyčia pavadinama kitu vardu, o Betės sūnus galiausiai prasitaria, kad šeima turi tamsią paslaptį.

Kino meistras Christian Petzold („Tranzitas“, „Undinė“, „Liepsnojantis dangus“) – bene garsiausias Berlyno mokyklos režisierius, įdėmus Vokietijos visuomenės tyrinėtojas, žengia dar vieną žingsnį nuo jam būdingo magiškojo realizmo ir mitologijos, kurdamas apgaulingai paprastą filmą apie vienatvę, traumą, susitaikymą su netektimi ir žmogiškojo ryšio poreikį. Šiame filme įsimintiną vaidmenį atlieka režisieriaus mūza Paula Beer. Premjera įvyko Kanų kino festivalio programoje „Dvi režisierių savaitės“.

19:00 – Siratas (Rež. Olivier LAXE) 

N-16
Filmo trukmė: 1 val. 55 min.
Kalba: Ispanų, prancūzų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Julius Jaunius

Vitališka kino sakmė, užburianti reivo dvasia. Viename iš muzikos festivalių prie komunos prisijungia Luisas (jį vaidina aktorius Sergi López) su sūnumi Estebanu ir šunele Pipa. Jis ieško dingusios dukters. Keliaudamas vis gilyn į deginančią laukinę gamtą kartu su alternatyvia, užsimiršti siekiančia bendruomene, herojus patiria sukrečiančius išbandymus. „Siratas“ islamo tradicijoje reiškia kelią ar tiltą – plonesnį už plauką ir aštresnį už aštriausią kardą. Jo paskirtis – jungti Paskutiniojo teismo stotelę su Rojumi arba pastarąjį atskirti nuo Pragaro. Šiame filme tiltas driekiasi tarp Maroko ir Mauritanijos, o apačioje, vietoj pragaro liepsnų, kojas degina Sacharos dykuma. Filmas pakeri ir vaizdais, ir techno kūrėjo Kangding Ray muzika, kuri supurto, paglosto, o kartais nuneša į kelionę be galimybės sugrįžti.

Pasak vis didesnį tarptautinį pripažinimą pelnančio režisieriaus Oliver Laxe („Mimozos“, „Ugnis ateis“), jo trečiojo filmo „Siratas“ įkvėpimu tapo Abbas Kiarostami juosta „Trešnių skonis“, kurioje susidūrimas su mirtimi tampa ode gyvenimui. Nestabiliame šiandieniniame pasaulyje galisų kilmės režisierius leidžiasi į žmogaus autentiškumo paieškas, kai  gyvenimas žmogų sukrečia ir klausia, kas esame iš tiesų, ką jaučiame atsidūrę bedugnėje. 

Brolių Almodóvar prodiusuoto filmo premjera įvyko konkursinėje Kanų kino festivalio programoje, kurioje jis apdovanotas Žiuri prizu.

Spalio 5 d.
14:00 – Enzo (Rež. Robin CAMPILLO, Laurent CANTET)

N-13
Filmo trukmė: 1 val. 42 min.
Kalba: Prancūzų, ukrainiečių k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Julius Žemkauskas

Respektabilių prancūzų buržua atžala šešiolikmetis Enzo renkasi statybininko amatą. Dienas jis leidžia dirbdamas sunkų darbą ir bendraudamas su kitos socialinės klasės žmonėmis. Vaikinas nepaiso tėvų rodomo nepasitenkinimo dėl jo pasirinkimo, ignoruoja lūkesčius. Statybų aikštelėje paauglys sutinka vyresnius kolegas iš rytų Europos, ir vienas iš jų, Vladas, tampa jam ypatingai artimas. Šis susitikimas keičia vaikino požiūrį į supantį pasaulį ir savąją tapatybę. Pagrindinė filmo tema yra jaunuolio branda bei subtilia vaidyba ir kino kalba atskleistas dviprasmiškas, įtampos sklidinas Enzo ir Vlado ryšys. Filmas yra ne tik ironiškas europietiško elito burbulo komentaras, bet ir korektiškas žvilgsnis į žmones, esančius toli nuo karo Ukrainoje, tačiau nuolat jaučiančius esą jo dalimi ir turinčius priimti svarbius asmeninius sprendimus.

Auksinės palmės šakelės laureatas („Klasė“, 2008) režisierius Laurent Cantet, nepaisydamas sunkios ligos, visas jėgas skyrė filmui „Enzo“, tačiau mirtis buvo greitesnė. Filmą ėmėsi pabaigti kolega ir bičiulis, kelių filmų bendraautoris Robin Campillo. „Sakiau Cantet, kad negaliu tapti juo, bet padarysiu geriausia, ką galiu“, – sakė Campillo, pavadinęs filmą ilgos judviejų draugystės kulminacija. 

Filmas atidarė Kanų kino festivalio programą „Dvi režisierių savaitės“”. Prie šio projekto prisidėjo daug garsių kino žmonių: Jacques Audiard, broliai Jean-Pierre ir Luc Dardenne ir daugelis kitų.

16:00 – Vištelė (Rež. György PÁLFI)

N-13
Filmo trukmė: 1 val. 36 min.
Kalba: Graikų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Ina Kiseliova-El Marassy

Pagrindinė šios alegorijos personažė, pamačiusi, kas nutinka dedeklėms ir jų kiaušiniams paukštyne, pabėga. Laimingo (o gal ir nelabai) atsitiktinumo dėka višta pakliūva į nuošalų vienkiemį, kažkada buvusį jaukų restoraną. Paukštidėje, kur ją ir apgyvendina namų šeimininkas, prasideda vištelės asmeninio gyvenimo nuotykiai. Juose paralelių su žmonių sugyvenimo ir poravimosi taisyklėmis, galios ir pranašumo demonstravimo būdais – daugiau nei galėtum pagalvoti. Višta trokšta šeimos, bet laikoma dėl kiaušinių, todėl jai vėl tenka regzti pabėgimo planus. Stebint sparnuotės nuotykius, atsiskleidžia pasaulis iš jos perspektyvos. Įdėmus vištukės žvilgsnis tyrinėja grėsmes, įtampas, moralinius nuopuolius ir trumpas laimės akimirkas ją supančių žmonių gyvenime. Kaip bebūtų paradoksalu ir net tragikomiška, bet žmonių pasaulyje įvykusi kruvina drama pagaliau suteikia vištai viltį gyventi ilgai ir laimingai.

Vengrų režisierius György Pálfi garsėja nepatogiomis, net šokiruojančiomis idėjomis, į nieką kitą nepanašiais stilistiniais sprendimais, o jo filmai „Žagsulys“ „Taksidermija“, „Laisvas kritimas“ pelnė kelias dešimtis tarptautinių apdovanojimų. Naujausiame filme „Vištelė“ atsiskleidžia autoriaus talentas suderinti eksperimentiškumą ir žiūroviškumą, vizualumą ir tikras emocijas. Ši universali istorija nufilmuota graikų kalba, o režisierius prasitarė, kad ją iš dalies įkvėpė klasikinių graikų tragedijų principai. 

Filmo premjera įvyko Toronto kino festivalyje.

18:00 – Mylėk mane švelniai (Rež. Anna CAZENAVE CAMBET) 

N-13
Filmo trukmė: 2 val. 14 min.
Kalba: Prancūzų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Veronika Vasiljeva-Niparavičienė

Filmas pasakoja apie besąlygišką motinos meilę, kuri, nepaisant visuomenės normų ar asmeninių išbandymų, išlieka tvirta. Viena svarbiausių šiuolaikinio kino kūrėjų, laisvų moterų portretų meistrė aktorė Vicky Krieps filme-benefise vaidina Klemans. Aštuonerių metų berniuko motina atsisakė patogaus buržuazinio gyvenimo ir pasirinkusi neužtikrintą ateitį daro tai, ką seniai norėjo – rašo romaną. Atsiskleidusi buvusiam vyrui, kad susitikinėja su moterimis, ji nė neįsivaizdavo, kaip ši žinia sujauks gyvenimą. Prasideda alinantys ir žeminantys teismo procesai dėl sūnaus globos. Tai jaudinanti istorija, kurioje šalia tylios desperacijos yra daug švelnumo ir tikėjimo savo keliu.

Jauną režisierę Anna Cazenave Cambet prancūzai vadina kūrėja, turinčia unikalų žvilgsnį ir nebijančia kalbėti apie tai, ką nori. „Žmonės nėra tik jų seksualinė orientacija“, –  įsitikinusi Cambet. Jos filmas – apie moterį, motiną, kauboję, kokios ji pati kine dar nebuvo mačiusi. 

Premjera įvyko Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“.

Spalio 7 d. 
18:00 – Byla Nr. 137: asmeninis reikalas (Rež. Dominik MOLL) 

N-13
Filmo trukmė: 1 val. 55 min.
Kalba: Prancūzų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Julius Žemkauskas

Įtraukiančiame filme sudera kriminalinė intriga, politinis aktualumas ir autorinis sarkastiškas komentaras, kai policijos bylos centre atsiduria tyrėja Stefani. Jos pareiga yra vykdyti vidinius prancūzų policijos tyrimus „geltonųjų liemenių“ protestų įkarštyje. Susidūrimams tarp protestuotojų ir policijos dažnėjant, pareigūnai stipriai sužeidžia vieną iš jaunuolių. Tyrėjai tenka visais atžvilgiais nepatogus pasirinkimas: tarp profesinio solidarumo ir asmeninio padorumo bei moralės principų. Subtilaus talento dėka, aktorės Léa Drucker įkūnyta nuosekli ir tvirta Stefani tampa viena įsimintiniausių šių metų filmų personaže. 

Režisierius Dominik Moll atsigręžia į 2018 metais Prancūzijoje vykusius pilietinius protestus, aštriai kritikuoja policijos institucinį uždarumą ir vidinius korupcinius ryšius. Mėgstančio žaisti su detektyvų ir trilerių taisyklėmis režisieriaus („Naujienos iš Marso planetos“, „Tiktai žvėrys“, „Dvyliktos naktis“) gerbėjai bus nustebinti, nes šįkart tamsiąsias žmogaus puses atskleidžia ne sukeistinti personažai – absurdas į naują režisieriaus filmą persikelia tiesiogiai iš dokumentinės tikrovės, o „keistu“ žmogumi Stefani paverčia teisingumo paieškos.

Filmo premjera įvyko Kanų kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje.

Spalio 8 d. 
18:00 – Kad kelelis nedulkėtų (Rež. Francesco SOSSAI) 

N-16
Filmo trukmė: 1 val. 40 min.
Kalba: Italų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Ieva Frigerio

Karlobjankis ir Dorianas, du vidutinio amžiaus gyvenimo vėtyti ir mėtyti draugužiai, leidžiasi į kelionę. Jie svajoja paskutinį kartą išgerti Venecijoje. Bet iki paskutinio karto – netrumpas kelias, kuriame išmintis ir alkoholis liejasi laisvai. Klajodami iš vieno baro į kitą, jie sutinka jauną architektą Džulijų. Tarp jų užsimezga draugystė ir merginos pamestas vaikinas prisijungia prie vyriškių dueto. Karlobjankis ir Dorianas droviam Džulijui netikėtai tampa gyvenimo mokytojais, su kuriais patiriami nuotykiai ir pagirios keičia požiūrį į dabartį, meilę ir ateities planus.

Režisierius Francesco Sossai papildo filmų apie „išgėrinėjančius vyrus” lentyną (joje – Aki Kaurismäki, Thomas Vinterberg ir daug kitų gerų režisierių filmų) asmeniška kelio filmo dramedija. Jis sako: „Visą gyvenimą, įskaitant vaikystę, praleidau baruose. Esu kilęs iš mažo Šiaurės Italijos miesto, kur ir vyksta filmo veiksmas. Jame buvo keturios gatvės ir dešimt barų. Mane domina ne gėrimo malonumas – tai visai ne malonumas. Geriantys vyrai turi savotišką kalbėjimo būdą: atrodo, lyg jie visą laiką būtų prieš auditoriją. Net jei kalbasi su vienu žmogumi, iš tikrųjų jie kalba su visu baru.“ 

Filmas dalyvavo Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Ypatingas žvilgsnis“.

Spalio 9 d.
18:00 – Poeta (Rež. Simón MESA SOTO)

N-13
Filmo trukmė: 2 val. 2 min.
Kalba: Ispanų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Jurga Vilė

Išsiskyręs, problematiškas vidutinio amžiaus vyras, turintis rimtų bėdų su alkoholiu? Ar didis poetas, universiteto istorikas, Kolumbijos poeto Silva José Asuncióno gerbėjas ir tyrinėtojas? Kai liūdesys, melancholija ir neišsipildžiusio gyvenimo sunkumas kadaise talentingą Oskarą priremia prie sienos, jis pradeda dirbti mokykloje. Čia poetas sutinka talentingą mokinę Jurladi, rašančią  nuostabius eilėraščius ir pasiūlo jai sudalyvauti poezijos festivalyje. Apsėstas meilės eilėms, Oskaras yra tikras literatūros riteris, o tokių personažų su žiburiu nerasi šiuolaikiniame kine, kuriame visi viską tik praranda ir nelabai ką atranda. Ko tik poetui nenutinka šioje graudžiai juokingoje istorijoje, kol jis galų gale supranta, kad talentą turintis žmogus nebūtinai privalo jį puoselėti. Tiesiog gyventi gyvenimą juk irgi yra šioks toks tikslas.

Kolumbijos režisierius Simón Mesa Soto, pasitelkdamas 16 mm juostą, meistriškai laviruoja tarp dramos, komedijos ir absurdo ribų, paliečia neišsipildžiusio gyvenimo, siekio būti geresniu, meno ir bohemos, parodomojo altruizmo ir šeimos santykių temas. 

Šio sąmojingo ir išmintingo filmo premjera įvyko Kanų kino festivalio  programoje „Ypatingas žvilgsnis“, kur pelnė Žiuri prizą.

Spalio 10 d. 
18:00 – Žvelgiant į saulę (Rež. Mascha SCHILINSKI)

N-16
Filmo trukmė: 2 val. 35 min.
Kalba: Vokiečių k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Kristina Sprindžiūnaitė

Vienas Šiaurės Vokietijos namas tampa keturių merginų gyvenimų liudininku. Jame praėjusio amžiaus pradžioje gyvena Alma, vėliau, artėjant Antrajam pasauliniam karui, – Erika, Vokietijos Demokratinės Respublikos metais – Angelika, o Lenka – jau gerokai po Berlyno sienos griūties. Namo erdvės – lyg labirintas, kuriame besikeičiant laikams merginos glaudžiasi, stebi aplinkinį gyvenimą, išgyvena pirmas patirtis ir traumas. Laikas teka tarsi Elbės upė, tačiau greta šios stovinčio namo sienos nesikeičia, saugo ankstesnių gyvenimų įspaudus ir aidus, o jose gyvenančių jaunų moterų likimai ima panašėti. Regis, atmintis perduodama ir per erdvę, kai atsimena ne tik kūnas, bet ir žemė, kurioje gyvena filmo herojės.

Režisierei ir scenarijaus bendraautorei Mascha Schilinski mintis kurti šį filmą kilo Altmarko regione – ten jis ir buvo nufilmuotas. Pasak jos, ši tarp Berlyno ir Hamburgo esanti vieta yra ypatinga, o Elbės upė, skyrusi Rytų ir Vakarų Vokietiją, liudija sudėtingą šalies istoriją. Šiam daugiasluoksnės kino kalbos pasakojimui, balansuojančiam tarp švelnumo ir traumos, tylos ir šauksmo, išskirtinai svarbią reikšmę turi režisierės ir kino operatoriaus Fabian Gamper bendrystė, kurio valdoma kamera veikia kaip dar vienas personažas. 

Filmo premjera įvyko pagrindinėje konkursinėje Kanų kino festivalio programoje, kurioje jis apdovanotas Žiuri prizu.

Spalio 11 d.  
16:00 – Mėlyna mėlyniausia (Rež. Gabriel MASCARO)

N-16
Filmo trukmė: 1 val. 25 min.
Kalba: Portugalų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Eglė Maceinaitė

Žydrame Brazilijos danguje skrieja šūkis „Ateitis priklauso visiems!“, o būtina gerovės valstybės sąlyga yra visų senyvo amžiaus žmonių apgyvendinimas atokioje kolonijoje. Į ją patekti gresia ir aligatorių fermos darbuotojai Terezai, nuo šiol privalančiai turėti globėją, kuria oficialiai tampa jos duktė. Be sutikimo jau nė žingsnio negalima žengti, bet sumani moteris turi svajonę… ir randa būdą išsprūsti iš „geradarių“ rankų. Prasideda naujas Terezos gyvenimo etapas ir distopija tampa egzotiška kelione. Kuo drąsiau avantiūristė mėgaujasi laisve, tuo daugiau siurprizų, magiškų patirčių, dramatiškų ir juokingų nuotykių ji patiria kelionėje mistiška Amazonės upe. Nei Tereza, nei šios šmaikščios istorijos žiūrovai nenutuokia, kas laukia už vieno ar kito vingio, bet aišku viena: tapti savimi, laimingu – niekada nevėlu.

Videomenininkas, dokumentinio ir vaidybinio kino režisierius Gabriel Mascaro priklauso naujajai Brazilijos kino kūrėjų kartai, jau pelniusiai tarptautinį pripažinimą. Režisierius neslepia, kad šio filmo idėja kilo iš pasipriešinimo stereotipams: „Retai matome pagyvenusius žmones, maištaujančius prieš sistemą, lyg maištas priklausytų tik jauniems. Atrodo, tarsi pagyvenusiems nebūtų leidžiama egzistuoti distopijoje.“ 

18:00 – Orwell 2+2=5 (Rež. Raoul PECK) 

N-13
Filmo trukmė:1 val. 59 min.
Kalba: Anglų k., subtitrai lietuvių kalba
Vertė: Veronika Vasiljeva-Niparavičienė

Laisvė – tai teisė sakyti, kad 2+2 yra 4, tačiau kas nutinka, kai mes verčiami tikėti, kad atsakymas yra 5? Režisierius Raoul Peck leidžiasi į kelionę po George Orwello biografijos, kūrybos ir minties labirintus. Britų rašytojo ir vizionieriaus dienoraščiai, asmeniniai laiškai, nebaigti rankraščiai, romano „1984-ieji“ ekranizacijų ištraukos bei vaizdai iš šiuolaikinio pasaulio išreiškia tai, kas virto apibūdinimu „orveliška“. Rašytojo mintys apie žodžio galią yra ne balsas iš praeities, o realybė: autoritarinių režimų mechanizmai tik pakeitė pavidalus, o persekiojimai, politinė korupcija, melagingos naujienos ir nesibaigiantys karai tapo mūsų dienų aktualijomis. Šiandien ypač savalaikėmis atrodo rašytojo įžvalgos apie tai, kad režimai remiasi nuolatiniu praeities perrašymu siekiant užvaldyti ne tik žmonių atmintį, bet ir jų mąstymą. Filme matome daug žinomų veidų, girdime iki skausmo atpažįstamas frazes, demonstruojančias, kaip kalba gali būti paversta ginklu, o tiesa – asmeniniu pasirinkimu. 

„Oskaro“ nominantas Raoul Peck („Žmogžudystė Pako“, „Aš nesu tavo negras“) gimė Haityje, tačiau su tėvais iš ten pasitraukė dėl autoritarinio režimo. Pasak jo, Orwello tekstus aiškiausiai suprasti ir priespaudos ženklus tikrovėje atpažinti gali tas, kuris juos patyrė savo kailiu. Naujausio režisieriaus filmo premjera įvyko Kanų kino festivalio oficialioje programoje.

Spalio 12 d. 
14:00 – Nutikimas Nilo Hiltono viešbutyje (Rež. Tarik SALEH)

N-13
Filmo trukmė: 1 val. 51 min.
Kalba: Arabų, anglų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Kristina Kaghdo

Policininkas Noredinas vakarus leidžia rūkydamas cigaretę po cigaretės, o dienas – rinkdamas duoklę. Viskas pasikeičia, kai tirdamas dainininkės nužudymą „Nilo Hiltono“ viešbučio kambaryje jis atskleidžia slaptus aukos ryšius su įtakingu parlamento nariu. Net ir spaudžiamas uždaryti bylą, Noredinas užsispyręs tęsia tyrimą ir galiausiai stoja akistaton su šalį valdančiu „neliečiamuoju“ elitu. Detektyvo „Nutikimas Nilo Hiltono viešbutyje“ veiksmas vyksta prieš 2011-ųjų perversmą.

Sandanso kino festivalyje filmas pelnė didįjį Žiuri prizą. 

16:20 – Kairo sąmokslas (Rež. Tarik SALEH)

N-13
Filmo trukmė: 2 val. 6 min.
Kalba: Arabų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Ina Kiseliova-El Marassy

Filmo centre – išskirtiniais gabumais apdovanotas žvejo sūnus. Jis netikėtai gauna valstybinę stipendiją prestižiniame Al Azcharo universitete Kaire, kur anksčiau naktimis po antklode knygas skaičiusiam jaunuoliui atsiveria beribės knygų lentynos, saugomos tūkstantmetėje religijos ir mokslo šventovėje. Tačiau netrukus paaiškėja, kad išminties rūmų koridoriai persmelkti veidmainystės, politinių intrigų ir konspiracijų. Vaikinas prieš savo valią įsivelia į mirtinai pavojingą galios žaidimą, kuriame jį kaip šachmatų figūrėlę stumdo ciniškas, tačiau principingas valstybės saugumo agentas. Ar paprasto vaikino protas pajėgs išnarplioti korupcijos ir manipuliacijų voratinklį, neperskiriamai suraizgiusį dvi galias – valstybę ir religiją?

Už geriausią scenarijų Kanų kino festivalyje apdovanotas filmas žiūrovui neleis atsikvėpti nė akimirką ir ypač patiks John le Carré šnipų romanų ir Umberto Eco „Rožės vardo“ gerbėjams.

19:00 – Respublikos ereliai (Rež. Tarik SALEH) 

N-13
Filmo trukmė: 2 val. 9 min.
Kalba: Arabų k., subtitrai lietuvių ir anglų kalbomis
Vertė: Ina Kiseliova-El Marassy

Džordžas Fami – gyva Egipto kino legenda, kurio vaidmenį filme apie filmą kuria charizmatiškas režisieriaus Tarik Saleh kūrybos talismanas Fares Fares. Džordžas didžiuojasi, kad niekada nevaidina bloguose filmuose, mėgaujasi asmenine laisve su jauna mylimąja, „amerikietišku“ gyvenimo būdu ir, kaip jam atrodo, nepriklausomybe nuo valdžios. Tačiau populiarumui gresia netrukus išblėsti, ir aktoriaus agentas pasiūlo „pataisyti santykius su valdžia“. Greitai išaiškėja, kad tai pasiūlymas, kurio negalima atsisakyti, nes žlugs ne tik aktoriaus karjera, bet nukentės ir artimi žmonės. Išdidžioji žvaigždė priversta  įsivelti į propagandinį projektą, o kartu – ir į valdžios intrigas, ir net romantiškus nuotykius su žavinga bendraamže, įtakingo generolo žmona. Prižiūrimam akylaus cenzoriaus, Džordžui teks ne tik suvaidinti Egipto prezidentą al Sisi, bet ir sudalyvauti politiniame spektaklyje. Šis gero detektyvo, šaunios melodramos ir satyros kokteilis pasakoja apie meno ir valdžios konfliktą, moralinių ribų nykimą.

Švedijoje gyvenantis režisierius Tarik Saleh užbaigia Kairo trilogiją („Nutikimas Nilo Hiltono viešbutyje“, „Kairo sąmokslas“), negailestingai narstydamas brutalų režimą, kuris lyg vėžys naikina šiuolaikinę Egipto visuomenę. Įkvėptas klasikinio Holivudo kino, režisierius meistriškai lengvai ir šmaikščiai apjungia skirtingus žanrus ir iškelia itin svarbų, universalų klausimą: ar menininkas turi nusilenkti sistemai, ar griauti ją iš vidaus? 

Filmo premjera įvyko pagrindinėje konkursinėje Kanų kino festivalio programoje.

Kino filmai rodomi Stasys Museum kino salėje (Respublikos g. 40, Panevėžys) 

Renginio partneris kino centras Garsas.