Budizmo kelias į Lietuvą sovietmečiu 

Vieša paskaita su Prof. Dr. Audriumi Beinoriumi.

Gegužės 19 d. 18 val.

Dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga registracija.

Kaip budizmo idėjos pasiekė Lietuvą ir kokiomis aplinkybėmis čia pradėjo formuotis pirmosios budistinių praktikų bendruomenės? Šioje viešoje paskaitoje bus pristatoma menkai žinoma, bet reikšminga Lietuvos religijos ir kultūros istorijos dalis – tibetietiško budizmo tradicijos kelias į Lietuvą XX a. Didžiausias dėmesys bus skiriamas iš Buriatijos atkeliavus​​​​​​​​​​ią tibetietiško budizmo tradiciją puoselėjusiai lietuvių bendruomenei ir jos mokytojui Bidijai Dandaronui (1914–1974) – iškiliam buriatų kilmės budizmo mokytojui, filosofui ir vienam svarbiausių budizmo skleidėjų Sovietų Sąjungos laikotarpiu. Paskaitoje bus aptariama, kaip šio lamos mokymas bei asmenybė subūrė platų mokinių ratą, kuriame buvo ir lietuvių, ir kaip ši tradicija buvo persekiojama bei perduodama sudėtingomis sovietinio laikotarpio sąlygomis. Taip pat bus kalbama apie lietuvių mokinių veikimą šioje budistinėje aplinkoje; budizmo praktikų ir tekstų perdavimą neoficialiuose intelektualiniuose tinkluose; budizmo idėjų sklaidą Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu; ir šios tradicijos reikšmę šiandieniniam budizmo supratimui Lietuvoje.

Paskaita skirta visiems, besidomintiems religijų istorija, Rytų filosofija, Lietuvos kultūros istorija ir alternatyviomis dvasinėmis tradicijomis sovietmečiu.

Audrius Beinorius – filosofijos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius. Jo mokslinių tyrimų sritys apima Indijos filosofiją ir religiją, lyginamąsias religijų studijas, kultūrinę psichologiją, pokolonijines teorijas. A. Beinorius studijavo Indijoje, dirbo įvairiuose JAV, Japonijos, Indijos ir Europos universitetuose, taip pat dėstė kaip kviestinis profesorius Romos (Sapienza), Maltos, Gento (Belgija), Reikjaviko, Tartu (Estija), „Dev Sanskriti Vishwavidyalaya“ ir Kalkutos (Indija) universitetuose. Iki šiol profesorius išleido penkias knygas: „Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje“ (2002), „Imagining Otherness: Postcolonial Perspective to Indian Religious Culture“ (2007), „Budizmo raida Indijoje“ (2011), „Indija ir Vakarai: kultūrų sąveikos pjūviai“ (2012) ir „Samvada: filosofiniai pokalbiai su Indija“ (2024). Taip pat yra parengęs knygų „Dhammapada“ (2005) ir „Upanišados“ (2013) vertimą į lietuvių kalbą (atitinkamai iš pali ir sanskrito kalbų),, Lietuvos ir tarptautinėje mokslo spaudoje yra paskelbęs virš 90 mokslinių straipsnių.

Paskaita yra parodą „Dar vienas Miegančiųjų apsivertimas“ lydinčių renginių programos dalis.

Renginys gali būti filmuojamas ir fotografuojamas.

Kuratorė: Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė  

Architektė: Ieva Cicėnaitė  

Grafikos dizainerė: Laura Grigaliūnaitė  

Filmo autoriai: Gintaras Šeputis, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė  

Garso instaliacijos kūrėjai:  

Kompozitorė: Agnė Matulevičiūtė  

Balsas: Gediminas Rimeika  

Poezija: Linas Leonas Katinas  

Vertimas į gestų kalbą (vaizdo įraše): Raimonda Vaičeliūnienė, Birutė Šimkienė, Lijana Čiplienė 

Operatorius:  Dinas Marcinkevičius 

Montažas: Arnas Dambrauskas 

Tekstų redagavimas ir vertimas: Alexandra Bondarev  

Parodos techninis įgyvendinimas: Irmantas Kuskys (MB „Irsaul“), Vadim Šamkov, Liudvikas Kesminas, Rytis Urbanskas  

Parodos apšvietimo dailininkas: Renaldas Bartulis  

Parodoje eksponuojami Lino Leono Katino darbai priklauso Virgilijaus Norvaišos kolekcijai. 

Parodą organizuoja: Stasys Museum 

Programą finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė

Pagrindiniai rėmėjai UAB „Kalnapilio-Tauro“ grupė, OWEXX