Stasys Eidrigevičius ir Čiurlionis. Dialogas Varšuvoje

Klausykite LRT laidoje „Sukurti Čiurlionio“

Čiurlionį ir Eidrigevičių sieja ne tik technika: pastelė, pieštukas, akvarelė, spalvinė gama, bet ir simboliai, liūdesio ir pasakų motyvai. „Šiame pašnekesy susiduria dalykai: to, ko jis neturi, turiu aš“, – eskizuodamas Čiurlionio inicialus kalba menininkas. „Menas yra suvokti, kada turi sustoti“, – tęsia S. Eidrigevičius.

„Kai dailininkas sukuria autentiškus pasaulinės reikšmės darbus ir nėra bent vieno žmogaus, kuris tai pastebėtų, praneštų kitiems tą žinią, – kūrėjas lieka vienišas ir nesuprastas“, – kalba S. Eidrigevičius. Pasak S. Eidrigevičiaus, Čiurlionis Europoje dar daug kam neatrasta žemė: „Pamenu, kai Šveicarijoje meno istorikams „atvėriau žaizdą“: pasirodo, jiems nėra dėstoma apie Rytų Europos kūrėjus“.

Kažkada iš okupuotos Lietuvos išvykęs menininkas Varšuvoje tikėjosi rasti daugiau laisvės, bet vietinė inteligentija buvo atsargesnė. „Stasy, išskridai iš mažesnio narvelio į didesnį“, – prisimena kūrėjas. Stasio Eidrigevičiaus kūrinių yra ne tik Lietuvos ar Lenkijos muziejuose, bet ir Londone, Niujorke, Vatikane, Vašingtone ar Japonijoje. Panevėžyje neseniai atidarytas modernus „Stasys museum“. Menininką galima vadinti ir performanso pradininku Lietuvoje, jis sukūrė unikalų dailės žanrą – kaukes, vadinamuosius sielvartus. Dar apie padalintą Čiurlionio saulę, bei apie patį Stasio vardą, kuris japoniškai reiškia lizdą, žvaigždę ir knygą. Ir pabaigai – pasivaikščiojimas po Varšuvos centrą, bet Stasys niekur neišeina be eskizų knygelės, pieštuko ar plunksnos, bei talismano.