Informacija gestų kalba
Meditacinis Lino Leono Katino pasaulis – įkvėpė ir budizmas, ir lietuvių liaudies menas

Meditacinis Lino Leono Katino pasaulis – įkvėpė ir budizmas, ir lietuvių liaudies menas

4 min skaitymo

Lino Leono Katino paroda | LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras

Šiuo metu Panevėžio „Stasys Museum“ vyksta Lino Leono Katino paroda „Dar vienas miegančiųjų apsivertimas“. „Manau, L. L. Katinas man padiktavo, kad būtų gerai čia pastatyti lopšį. Taip jau sutapo, kad jis yra didelis ir užima visą salę“, – sako parodos architektė Ieva Cicėnaitė.

Lopšio jaukumas turėtų įtraukti žiūrovus į ramią, meditacinę būseną.

„Labai graži tapyba. Labai norėtųsi, kad ji niekaip nepradingtų, o būtų labai ryški. Kad niekas jai netrukdytų, įskaitant kasdienybę: nei jungiklis, nei durys, nei liftas, net batų kaukšėjimas. Man atrodo, būtų didis džiaugsmas, jei kas iš tikrųjų čia užmigtų“, – kalba I. Cicėnaitė.

L. L. Katinas save laikė budistu. Medituodamas jis kūrė poeziją. Vieno eilėraščio eilutė tapo parodos pavadinimu.

„Nėra taip aišku, kas tie „Miegantieji“. Ar tai išminčiai, ar tai kokios nors kitos būtybės? Iš tikrųjų, L. L. Katino kūrybą galima skaityti keliais sluoksniais. Tai labai priklauso nuo to, kiek žinių turi. Gali skaityti kaip menotyrininkas ir matyti Vakarų dailės įtakas, gali matyti jį ir kaip ezoteriką, jei įvertini, kokio mastelio buvo jo dvasinių patirčių troškulys, ko jis iš tikrųjų mokėsi pas savo mokytoją Sirenžapą Gataboną Buriatijoje 1974 metais, jis ten vyko ne vieną kartą. Vadinasi, kitaip pradedi matyti“, – pasakoja parodos kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.

Lino Leono Katino paroda | LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras

Visi parodoje pristatomi L. L. Katino darbai priklauso medikui Virgilijui Norvaišai. Kolekcininko teigimu, reikėjo laiko, kol kitas kolekcininkas, poetas Edmondas Kelmickas, įtikintų įsigyti L. L. Katino darbų.

„Man iš pradžių kėlė įtarimą – gal jis pats turi daug darbų ir bando iškišti. Nerimą kėlė kainos. Buvo labai žemos. Kėlė įtarimą, kodėl taip yra? Paskui žiūriu, kad nė vieno jis man nesiūlo ir nieko neturi. Pas jį namas buvo penkių aukštų, darbų gal tūkstantis, tikrai buvo ką siūlyti. Jis man primygtinai sakė: „Virgilijau, apsiriksi.“ Tai jau tada pradėjau ir jo kūryba domėtis, ir darbų ieškoti“, – prisimena V. Norvaiša.

Lino Leono Katino paroda | LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras

Sovietmečiu muziejai vertino kitokius kūrinius, tai padėjo surinkti didžiausią L. L. Katino darbų kolekciją. Ji apima įvairaus laikotarpio kūrinius, dvipuses instaliacijas ir itin retą paveikslą, kurį menininkas ketino sudeginti. Kolekcijoje išlikę ir keli išskirtiniai, paties menininko sukalti rėmeliai. Pasak kolekcininko, jį patraukė ne tik L. L. Katino kūryba, bet ir menininko charakteris.

„Nemėgstu lengvų, paprastų darbų. Jie yra filosofiniai. Iš pradžių nieko nesupranti, po truputį, po truputį… Kai rinkau tą kolekciją, buvo nuo intuicijos iki supratimo. O kai nori ką nors pažinti, suprasti, reikia daugiau darbų. Mane, be to, jo charakteris tenkina. Esu lygiai toks pat. Niekas manęs nei pastums, nei parodys – pats sau esu viršininkas. Man ne tik svarbu, kad darbai būtų geri, bet ir kreipiu dėmesį į žmogų“, – teigia V. Norvaiša.

Tapytojas išmanė Vakarų dailės istoriją, įkvėpimo kūrybai sėmėsi ne tik iš budizmo, bet ir lietuvių liaudies meno. Pasak parodos kuratorės, L. L. Katinas buvo itin įvairiapusė asmenybė.

„Tie, kas jį pažinojo, labai sunkiai randa žodžius, kurie būtų arti neutralumo. Nuo tokių epitetų, kad jis buvo tarsi dulkių siurblys, siurbiantis viską, ką tik įmanoma, iš aplinkos, ir atgaline tvarka lygiai taip pat paleidžiantis. Iki žmogaus, vaikštančio kaip katinas – ten, kur nori, kaip nori, nepaisant sistemos ar vidinių varžtų. Tai autorius, kuriam netinka jokie rėmai“, – tikina J. Marcišauskytė-Jurašienė.

Lino Leono Katino paroda | LRT PLIUS laidos „Kultūros diena“ stop kadras

Tapytojas L. L. Katinas mirė 2020 metais, eidamas 80-uosius. Pamatyti paveikslus ir išgirsti jo paties parašytas eiles galima „Stasys Museum“ parodoje iki rugsėjo 13 dienos.

 

LRT.lt straipsnis