Stasio muziejuje veikiantis „Vaikų miško paviljonas“ – architektūrinė erdvė, sukurta kaip miško struktūrų interpretacija. Paviljono kuratoriai – „Neringos miško architektūra“ (Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas) – pasiūlė jį kaip priemonę tyrinėti ryšius tarp gamtos, architektūros ir žmogaus veiklos.
Čia vykstanti edukacija kviečia pažinti, kaip veikia gamtos tinklai ir kokią vietą juose užima žmogus. Vaikai stebi, kaip kinta šviesa, juda šešėliai, keičiasi formos. Kuria tinklų modelius, fiksuoja judesių trajektorijas, skaito pėdsakus, tyrinėja faktūras, kvapus, garsus. Kiekviena užduotis padeda suprasti, kaip veikia gamtos sistema ir kaip ją galima atpažinti aplink mus. Paviljono architektūra tampa tyrimo priemone. Jos struktūra perteikia miško logiką – šakų tinklus, augimo ritmus, ryšių struktūras. Veikla vyksta ne šalia šios erdvės, o joje pačioje kaip gyvoje tyrimo laboratorijoje.
Edukacijos eiga prasideda įžanga – trumpu pokalbiu apie paviljoną, gamtą ir ką joje galima pamatyti bei patirti. Pirmoji užduočių dalis – sensorinis tyrinėjimas: stebime, liečiame, klausomės, ieškome pėdsakų ir ženklų aplinkoje. Toliau pereinama prie tinklaveikos modelio kūrimo – dalyviai jungia taškus, tempia virves, formuoja ryšius ir stebi, kaip pokyčiai vienoje sistemos vietoje veikia visą tinklą. Kiti etapai – judesio žemėlapių piešimas, stebėjimo pratimai, kurie lavina gebėjimą fiksuoti pokyčius laike ir erdvėje. Užsiėmimas užbaigiamas trumpa refleksija – ką pavyko pastebėti, kokie klausimai kilo, kokios sąsajos atsiskleidė.
Užduotys pritaikomos skirtingo amžiaus grupėms. Mažesni tyrinėja per pojūčius, judesį, žaidimą. Vyresni analizuoja gamtos ir žmogaus ryšius, diskutuoja apie tvarumą, klimato kaitą, atsakomybę už aplinką. Tai patyrimas, kuris lavina pastabumą, kūrybiškumą, erdvinį mąstymą. Skatina žiūrėti į aplinką kaip į procesų ir ryšių sistemą, kurioje veikia tiek gamtos, tiek žmogaus kuriamos struktūros.
Trukmė: 60 min.
Klasės: 1-10
Kaina: 5 €