Moksleiviams

Šimtai ar net tūkstančiai nesujungtų detalių STASYS MUSEUM erdvėje ir neribotas dalyvių kūrybiškumas, jungiantis jas į naujus kūrinius. Šio užsiėmimo išskirtinumas slypi jo praktiniuose ir kūrybiniuose aspektuose, leidžiančiuose kiekvienam mokiniui aktyviai eksperimentuoti ir kurti. Užsiėmimas „Visos laisvos dalys” paremtas amerikiečių filosofo, psichologo ir švietimo inovatoriaus John’o Dewey’o idėjomis, kurios pabrėžia mokymosi procesą kaip aktyvų įsitraukimą į praktinius bandymus, o ne pasyvų teorijos klausymą.

Trukmė: 90 min.
Klasės: 3-9
Kaina: 4,50 €

Registracija per kultūros paso sistemą

„Vaizdai kalba: plakatų istorijos“ – tai „Stasys Museum“ edukacija, kurios metu 6–9 klasių mokiniai ne tik kuria plakatus, bet ir mokosi vizualinės komunikacijos principų bei kritiškai vertina informacijos pateikimą.

Užsiėmimas susideda iš keturių pagrindinių etapų: plakatų istorijos tyrimo, idėjų generavimo ir maketų eskizavimo, galutinio plakato kūrimo bei refleksijos. Kiekviename etape mokiniai išbando savo gebėjimus analizuoti, planuoti ir perteikti svarbią informaciją per vaizdus ir tekstą. Grupinis darbas skatina diskusijas, leidžia išgirsti skirtingas nuomones ir kartu priimti sprendimus. Į edukaciją taip pat yra integruojama ir muziejaus aplinka kuri suteikia meninį kontekstą, įkvepiantį ir praturtinantį mokinių kūrybą.

Užsiėmimo eigoje, edukaciją vedantieji užtikrina aiškią užduočių struktūrą ir įtraukiančią atmosferą, kurioje mokiniai jaučiasi laukiami ir motyvuoti. Edukacijos metu ugdomi kritinis mąstymas, vizualinis raštingumas, kūrybiškumas ir bendradarbiavimo įgūdžiai. Mokinių gebėjimas aiškiai ir tiksliai komunikuoti per vizualinius sprendimus stiprinamas, kartu skatinamas jų pasitikėjimas savimi. „Vaizdai kalba: plakatų istorijos“ veiklos yra pritaikomos pagal dalyvių amžių, jų skaičių ir grupės dinamiką.

Trukmė: 90 min.
Klasės: 6-9
Kaina: 5 €

Registracija per kultūros paso sistemą

„Pokalbiai per meną“ – edukacija kurioje meno kūriniai tampa įrankiu anglų kalbos mokymuisi ir praktikai. Veikla vyksta anglų kalba, o kalba naudojama kaip aktyvus įrankis aprašyti, interpretuoti ir dalintis įspūdžiais apie meno kūrinius. Susitikimo eigoje, dalyviai tyrinėja meno kūrinius, mokosi įvardyti formas, spalvas, detales, nuotaikas ir kompozicijas. Kalba čia veikia kaip aktyvus darbo įrankis – ji naudojama ne kaip pamokoje, o kaip praktinė bendravimo priemonė, kuri padeda tyrinėti, kurti ir bendrauti. Edukacijos pradžioje dalyviai susipažįsta su veiklos principais ir metodais.

Pirmasis etapas – sensorinis stebėjimas, kai mokiniai apžiūri kūrinį ir bando anglų kalba įvardyti, ką mato ir jaučia. Vėliau atliekama žodinio perteikimo užduotis, kai vienas dalyvis nemato kūrinio, o grupė angliškai žodžiais aprašo vaizdą. Tai lavina gebėjimą tiksliai formuluoti mintis, išplėsti žodyną ir ugdyti pasitikėjimą kalbant.

Sekančioje užduotyje – perpasakojime – dalyviai stebi, kaip perduodama informacija keičiasi, ir kartu analizuoja, kaip kalbos pasirinkimas lemia prasmės kūrimą. Vizualinio stebėjimo užduotyje mokiniai fiksuoja, kaip keliauja žvilgsnis per kūrinį, ir mokosi tai nusakyti anglų kalba. Veiklos pabaigoje vyksta refleksija, kai aptariama, kas buvo sunkiausia įvardyti, kaip sekėsi komunikuoti anglų kalba ir kita.

Užduočių sudėtingumas, kalbos vartojimo intensyvumas ir darbo tempas pritaikomi pagal dalyvių amžių bei anglų kalbos lygį.

Trukmė: 90 min.
Klasės: 8-9
Kaina: 5 €

Registracija per kultūros paso sistemą

Edukacija „Parodos kūrėjai: menas dalintis“ skirta 6–9 klasių mokiniams ir orientuota į kūrybiškumo, kritinio mąstymo bei komunikacijos gebėjimų ugdymą per parodos kūrimo procesą Stasio muziejaus edukacinėje erdvėje. Jos tikslas – pasitelkiant parodos kūrime naudojamas strategijas, ugdyti mokinių gebėjimą analizuoti, planuoti ir kūrybiškai perteikti idėjas, stiprinant jų kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir komunikacijos gebėjimus autentiškoje muziejaus aplinkoje. Šio užsiėmimo eigoje, mokiniai gilinsis į tai, kas yra parodos koncepcija, eksponatų atranka ir erdvės organizavimas.

Veiklos metu mokiniai tobulina gebėjimą veikti grupėje, efektyviai bendrauti ir konstruktyviai aptarti savo kūrybos procesą, reflektuoti apie priimtus sprendimus ir jų rezultatus.

Procesas prasideda nuo muziejaus ekspozicijos tyrinėjimo, kur mokiniai analizuoja meno kūrinių paskirtį ir tarpusavio ryšius, o vėliau grupėse rengia parodos planus – kuria erdvines struktūras, pasirenka eksponatus ir sudaro išdėstymą, siekdami suformuoti nuoseklų ir įtaigų pasakojimą. Komandos nariai diskutuoja apie savo sprendimus ir nuolat apmąsto, ką galėtų patobulinti.

Užsiėmimo eigoje, grupinis darbas ugdys dalyvių atsakomybę, įsiklausymą ir bendradarbiavimą, o muziejaus aplinka jiems suteikia autentišką kontekstą, kuris praturtins kūrybinę patirtį. Edukacija skatina mokinius ne tik kurti, bet ir analizuoti bei vertinti savo ir kitų idėjas, stiprina pasitikėjimą savimi bei gebėjimą argumentuoti.

Trukmė: 90 min.
Klasės: 6-10
Kaina: 5 €

Registracija per kultūros paso sistemą

Stasio muziejuje veikiantis „Vaikų miško paviljonas“ – architektūrinė erdvė, sukurta kaip miško struktūrų interpretacija. Paviljono kuratoriai – „Neringos miško architektūra“ (Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas) – pasiūlė jį kaip priemonę tyrinėti ryšius tarp gamtos, architektūros ir žmogaus veiklos.

Čia vykstanti edukacija kviečia pažinti, kaip veikia gamtos tinklai ir kokią vietą juose užima žmogus. Vaikai stebi, kaip kinta šviesa, juda šešėliai, keičiasi formos. Kuria tinklų modelius, fiksuoja judesių trajektorijas, skaito pėdsakus, tyrinėja faktūras, kvapus, garsus. Kiekviena užduotis padeda suprasti, kaip veikia gamtos sistema ir kaip ją galima atpažinti aplink mus. Paviljono architektūra tampa tyrimo priemone. Jos struktūra perteikia miško logiką – šakų tinklus, augimo ritmus, ryšių struktūras. Veikla vyksta ne šalia šios erdvės, o joje pačioje kaip gyvoje tyrimo laboratorijoje.

Edukacijos eiga prasideda įžanga – trumpu pokalbiu apie paviljoną, gamtą ir ką joje galima pamatyti bei patirti. Pirmoji užduočių dalis – sensorinis tyrinėjimas: stebime, liečiame, klausomės, ieškome pėdsakų ir ženklų aplinkoje. Toliau pereinama prie tinklaveikos modelio kūrimo – dalyviai jungia taškus, tempia virves, formuoja ryšius ir stebi, kaip pokyčiai vienoje sistemos vietoje veikia visą tinklą. Kiti etapai – judesio žemėlapių piešimas, stebėjimo pratimai, kurie lavina gebėjimą fiksuoti pokyčius laike ir erdvėje. Užsiėmimas užbaigiamas trumpa refleksija – ką pavyko pastebėti, kokie klausimai kilo, kokios sąsajos atsiskleidė.

Užduotys pritaikomos skirtingo amžiaus grupėms. Mažesni tyrinėja per pojūčius, judesį, žaidimą. Vyresni analizuoja gamtos ir žmogaus ryšius, diskutuoja apie tvarumą, klimato kaitą, atsakomybę už aplinką. Tai patyrimas, kuris lavina pastabumą, kūrybiškumą, erdvinį mąstymą. Skatina žiūrėti į aplinką kaip į procesų ir ryšių sistemą, kurioje veikia tiek gamtos, tiek žmogaus kuriamos struktūros.

Trukmė: 60 min.
Klasės: 1-10
Kaina: 5 €

Registracija per kultūros paso sistemą