7. INSTALIACIJA “SKAIDRUMAS”

Šiuo metu esate šioje ekspozicijos vietoje.

Specialiai parodai sukurtoje instaliacijoje „Skaidrumas“ atsiranda metaforiškų prisiminimų vaizdinių. Koridoriuje virš laiptų kabantys kūriniai galėtų priminti Stasio tėvų sodybos kieme ant virvės kabančias paklodes. Tarp jų jis žaisdavo slėpynių su savo dviem seserimis. Papučia vėjas ir atidengia pasislėpusius vaikus. Panašiai ir muziejuje judant lankytojams ar prašvilpus skersvėjui „Skaidrumas“ ima siūbuoti, plėvelės įsielektrina ir juda. 

Ir atvaizduoti personažai atgyja su daugybe veidų ir skleidžia į šnabždesį panašų garsą. 

Iš tiesų, šie darbai gimė visiškai spontaniškai. Pažiūrėjęs į erdvę kuri atsiveria lipant šiais laiptais, Stasys pagalvojo, kad čia norėtųsi dar kažkokio kūrinio. Tad jis tuojau pat kuratorių paprašė parnešti skaidrios plėvelės tiesiai iš parduotuvės, ir taip improvizuotai sukūrė vienos linijos piešinių seriją.

Improvizacija. Labai svarbus žodis. Kūrybos ištaka, atsipalaidavimas, buvimas savimi. Ne kiekvienas tai turi. Žodis „improvizacija“ gimdo kitus žodžius: „ištvermė“, „įdomumas“, „įspūdis“, „įtaka“. Pavyzdys kitiems, kad taip galima, kad taip reikia. Tapant paveikslą, improvizavimas visada manyje: būk drąsus, daryk, veik, brauk, dėk dažą, tepk, valyk, maišyk, pabrizk, didink, ryškink, stumk į antrą planą, atsisakyk… Dainuojant žodžiai nesvarbūs, melodija vinguriuoja, ošia, svarbu, kad jaustum ritmą, kad dėliotum garso stiprumo proporcijas, kad perteiktum aistrą, polėkį…