6. KNYGOS MENAS

Šiuo metu esate šioje ekspozicijos vietoje.

Sovietiniais laikais tiek spausdintam žodžiui, tiek menui buvo taikoma cenzūra.

Bet Stasys davė sau žodį, kad jis išliks toks koks yra – su savo mintimis, su savo nusistatymu

ir tą būdą jis rado per pasakų iliustracijas, nes ten realybė yra susimaišiusi su fantazija, su sapnais. (reikia tarpo)

Sovietinė chebrytė nelabai suprato, ką jis tuo norėjo pasakyti, todėl jis galėjo išreikšti save kaip norėjo.

Stasys iliustravo daugybę knygų vaikams ir suaugusiems, kurios buvo išleistos įvairiomis kalbomis visame pasaulyje. Priešais jus – parodų katalogai, knygos, albumai iš Japonijos, Amerikos, Lenkijos, Ispanijos, Lietuvos. Ekspozicijoje – net 36 knygos. Bet tai tik maža dalis Stasio iliustruotų knygų ar leidinių apie jo kūrybą.                                

Bet aš savęs niekaip negalėčiau vadinti iliustruotoju, nes visada vengiu tiesiogiai, pažodžiui perteikti scenas. Stengiuosi sukurti viziją, kokios pasakoje nėra. Noriu skaitytojus nustebinti nauju reginiu, kokį galiu įsivaizduoti tik aš. 

Iliustracija – tai knygos įpaveikslinimas. Tai dailininko dialogas su rašytoju. Ir čia svarbi sąlyga, kad iliustruotojas būtų menininkas, nes kitu atveju jis bus patarnautojas leidėjui, rašytojui ir tekstui. Aš toks niekada nebuvau. Buvau lygiavertis su rašytoju, o jeigu paaiškėdavo, kad mano piešiniai patiko labiau nei tekstas, laikydavau tai savo pergale, tai būdavo didžiulis komplimentas.

Apžiūrėkite knygas ekspozicijoje. Turbūt iškart pastebėjote Vytautės Žilinskaitės Robotas ir peteliškė. Ji, tikėtina, yra nugulusi daugelio jūsų lentynose. Tai pirmoji, dar 1978 metais, Stasio iliustruota lietuviška knyga. Jis ypač mėgavosi darbu su Žilinskaite.                                                   

Pasiklausykite Vytautės Žilinskaitės laiško Stasiui:

Mielas drauge Stasy! Viršelis tikrai puikus, niekaip nesuprantu, ko iš pradžių prie jo kibau – ir kaip gerai, kad vis dėlto jį palikom. Popierius irgi geriausias, koks gali būti – mūsų knyga gerokai nuskriaudė kitas knygas, nes per jos storumą ir didelį tiražą kitoms beveik neliko tokio gero popieriaus. Išpirko ją bematant, aš taip ir nemačiau jos knygynuose, tačiau aš pati prisipirkau, jei norėsite, galėčiau sušelpti. Galgi atvažiuosite kitą sykį, ir mes nors kartą atšvęsime savo knygą: nueisime kur į „Lokį“ ar „Medininkus“ papietauti, pasišnekučiuoti.

Vėliau Stasys iliustravo dar beveik keturiasdešimt vaikų knygų Lietuvos, Lenkijos, Prancūzijos, Japonijos ir kitų šalių leidykloms, pelnė už jas įvairių apdovanojimų, tarp jų ir pagrindinį Barselonos vaikų knygų iliustracijų bienalės prizą.

Pagalvojau, kad pasakų pasaulyje esu revoliucionierius. Jei mane įvertino, tai už tą revoliucingumą. Visi ėjo į saldumą, pataikavimą leidykloms, kad milijonus uždirbtų – auksinės žuvelės, vandeniukas, žolelės. . . Tokia knyga niekur vaiko nenuveda, ji kaip žiedas su briliantu – žiūri į ją, ten šviečia, bet nieko daugiau. . . Man šveicarų leidėja taip ir pasakė – su kitais aš uždirbu, o su tavim premijas gaunu. 

Stasio unikalus braižas itin patiko japonams, su kuriais pradėjo dirbti nuo 1985 m. 

Japonijoje, Otaru mieste, netgi stovėjo Hiroko Mori ir Stasys muziejus. Čia galite rasti jo katalogą mėlynu viršeliu. Taip pat Japonijoje buvo surengta bene išsamiausia Stasio paroda. Akimis galite surasti jos katalogą baltu viršeliu – jame sutalpinti visi parodoje eksponuoti, net 777 Stasio darbai.

Viešėdamas Tokijuje 2016 m., lydimas vertėjo, užsukau į „Art Front“ galeriją. Susitinku su Kitagava, įteikiu jam albumą „Stasys 60“. Varto, žiūri, jo akys merkiasi, pavargusi galva nulinksta… Jis užmiega. Nežinau, ką daryti. Po kelių minučių Kitagava atsibunda ir sako: „Tu geras dailininkas.“ 

Tarp svarbiausių knygų – ir Stasio poema Giedanti gaidžio galva su mylimiausiu Stasio tėvo arkliu ant viršelio.

O knygoje Meno klajūno eskizai – visai ne kaimo vaizdai. Tai Stasio aprašyti atsiminimai iš kelionių ir parodų pasaulyje, kaip jis siaučia po bienales ir galerijas, čia jis imasi kone šiuolaikinio meno kritiko vaidmens.

Šioje knygoje rasite ir abėcėlę pagal Stasį. Kas tai? Na, pavyzdžiui, raidė Ė. Ji Stasiui reiškia – ėjimas.

Ėjimas scenoje mažais žingsniais žiūrovų link. Ėjimas į priekį kuriant meną, skaitant knygas, matant pasaulį; ėjimas į mišką su viltimi, kad rasi grybų; ėjimas į filmą tikintis, kad laikas nenueis veltui; ėjimas į parodą su viltimi, kad išeisi patenkintas. Ėjimas į balių su viltimi, kad gersi nedaug ir neišeisi alkanas. Ėjimas pas gydytoją su viltimi, kad tau padės; ėjimas į baseiną paplaukioti su viltimi, kad būsi lieknesnis ir lengvesnis.

Ta proga – eikime kartu ir pakilkime į trečią aukštą.