13. REALISTINIAI PAVEIKSLAI

Šiuo metu esate šioje ekspozicijos vietoje.

Ar pamenate šeimos nuotraukas, kurias matėte aukštu žemiau?

Tai tie patys vaizdai kuriuos matėte nuotraukose –   

Stasys TŪKSTANTIS DEVYNI ŠIMTAI septyniasdešimt trečiaisiais metais baigė dailės institutą ir atsidėkodamas už mokslus, paklausė tėvo, kokiu stiliumi tapyto paveikslo jis norėtų.

Na, kad būtų kaip tikras – atsakė. Nutariau išpildyti tą pageidavimą. Išeities taškas – portretinė fotografija, ji iki šiol man labai svarbi. Paveiksluose pavaizdavau mamą ir tetą, tėvą, kaimynus – brolius Petrą ir Napalį. Visi atpažįstami, nedeformuoti, kaip tikri. Sovietmečiu realizmas buvo pageidautinas, netgi būtinas. 

Bet mano idėja buvo ne kam nors įtikti, o tik išreikšti padėką tėvams, kad išleido į mokslus, nes studijuodamas neturėjau galimybių pats užsidirbti – kiek gaudavau iš tėvų, tiek turėjo užtekti. 

Stasio kūryboje toks braižas yra labiau išimtis, nei taisyklė. Galiausiai, nepaisant realizmo, čia irgi galite rasti įvairių simbolių.

Pažiūrėkite į paveikslą esantį dešinėje.  Mama su šluba teta Elžbieta amžinai sėdi po obelim sode – visai kaip nuotraukoje. Tik ten moterys sėdėjo prie trobos, o čia atsiradusi autobusų stotelė.

Galbūt jos laukia Stasio grįžtant į gimtąjį kaimą.

Viduriniame paveiksle žieminiu paltu vilkintis tėvas sniego fone žiūri į jį fotografuojantį Stasį, tartum bijodamas pajudėti. Tik paveiksle yra atsiradusi viena detalė – tėvo susiųta galva. 

Stasiui viešint Berlyne, tėvą vežantį pieną dviračiu, kliudė automobilis, tėvas prasiskėlė galvą ir žuvo. Tuo tarpu šis paveikslas kabėjo Stasio dirbtuvėse Varšuvoje, netikėtai nukrito, ir žemiau buvę rakandai pradūrė tapytam tėvui galvą. Stasys liūdnai juokauja, kad tokiu būdu tėvas mirė du kartus.

Kairiajame paveiksle – kaimynai broliai Petras ir Napalys. Vienas jų žiūri pro namų langą. Namai irgi yra dažna, atsikartojanti tema Stasio darbuose.

Namo motyvas taip įaugęs, įsišaknijęs, neatskiriamas. Išeini iš namų, jų ilgiesi, grįžti. Gimtieji namai, svečiuose, svajonė, kelias į namus, laikinumas, pastovumas, sąryšis, netektis, buvo-nėra.Nuotraukoje, piešinyje – tėvai, kaimynai, skersvėjis, šiluma, šviesa, išmintis, savi namai, svetimi namai, namas pastatas, namas metafora, ten laukianti mama, tėvas, seserys, šulinys, svirtis, šuns lojimas, klojimas, tvartas, pamatai, klėtis, slenkstis, prisiminimai… – taip apie namus pasakoja Stasys.

Pamatę šiuos portretus daug kas stebisi ir klausia, ar iš tiesų Stasys juos nutapė. Viena vertus, Stasio autorystę dažnai išduoda jo labai savitas braižas. Tačiau taip pat ant visų kūrinių rasite ir jo ikonišką parašą Stasys. Jį išdidintą daugelį kartų galite rasti ir ant šio muziejus sienos – matosi kone iš pusės Panevėžio. 

Tačiau ar atkreipėte dėmesį? Ant šių kūrinių parašas kitoks – Eidrigevičius.

Ne kartą apgailestavau, kad mano pavardė tokia ilga, taisyklingai jos ištarti negali niekas, niekada ir niekur, išskyrus, aišku, gimtinę..

Vytautė Žilinskaitė kažkada man patarė sutrumpinti ją iki Eidrigis. 

Ironiška, kad galime matyti, kaip Eidrigevičiaus pavardę ant šių kūrinių autorius vos sugeba sutalpinti.  Galiausiai jis visgi nepaklausė Žilinskaitės, ir ėmė pasirašinėti tiesiog Stasys.