12. DIDŽIOSIOS PASTELĖS

Šiuo metu esate šioje ekspozicijos vietoje.

Priešais jūsų akis – dvimetrės pastelės, retai kas tokio dydžio jas ryžtasi tapyti, nes sudėtinga tokias kurti, eksponuoti  ir transportuoti. Bet net ne dydis yra keisčiausias dalykas apie jas. Pasteles įkvėpė… Australija!

TŪKSTANTIS DEVYNI ŠIMTAI devyniasdešimt penktaisiais ten keliavo, turėjo užsiėmimų su studentais. Nuotykiai Australijoje ir šalies kultūra įkvėpė kūrinius. 

Ką matote kairiąjame paveiksle?

Ar tai ranka su keturiais pirštais? Voras? Arklio kanopos? Aitvaras? Origami? O gal tai plaukų kasa, iš keturių sruogų, kaip aukštaitijoje pina? 

O jei jau apie kasas. Mama pindavo kasas, sesuo Apolonija pindavo kasas. Abi turėjo gražius vešlius plaukus. Aš taip pat. Tas kasų pynimas buvo toks sugestyvus, kad įėjo į mano kūrybą – kasa yra ir piešiniuose, ir miniatiūrose, ir iliustracijose, ir plakatuose, ir kaukėse. Prieš keletą metų japonė Motoko Nakagawa parašė knygą apie kasas ir pasiūlė iliustruoti. Ir dabar šis motyvas vis grįžta į mano darbus, kaskart su nauja prasme. Ar aš moku pinti? Taip. Iš keturių šiaudų pinu ilgą juostą. Paskui juostą suku, suku, kraštelius susiūdamas išgaunu skrybėlės formą ir štai – šiaudinė skrybėlė. 

Tiesą sakant, meilė šiaudams vėl per plauką, o gal reikėtų sakyti – per šiaudą – neįpynė Stasio į kontrabandos istoriją. 

Kai Stasys vyko į Australiją – nusipynė šiaudinę skrybėlę. Šį kartą jau Australų muitininkai nenorėjo skrybelės praleisti dėl šiaudų – bet Stasys buvo užsispyręs, ir skrybelę pavyko pasiimti kartu.

Dabar pažiūrėkite į patį dešiniausią kūrinį. Kas tai? 

Krokodilas? Žuvis? Žąsis? Marškiniai? Liemenėlė? Saga? 

Stasys nekomentuoja, sako: taigi turite akis patys.