Ir visur matau veidą

Stasys Eidrigevičius ir visur jį supantys veidai

Stasio Eidrigevičiaus dar vaikystėje darytos jo tėvų ir artimųjų nuotraukos žadina atmintį, tradicijos jausmą ir pagarbą. Tuo tarpu menininko piešiniai kelia juoką, kuria šmaikščią, o kartais ir groteskišką nuotaiką. 

Šios neretai prieštaringos kūrinių sąlygojamos suvokimo būsenos susijungia S. Eidrigevičiaus pastaruoju metu vystomoje dailės srityje – fotografikoje, kur tradicinės dailės raiškos formos– fotografija ir piešinys – susitinka skaitmeninėje erdvėje. Fotografikos terminas vartojamas kompiuterine technika apdorotoms fotografijoms apibūdinti, o S. Eidrigevičiaus kūryboje tampa dar viena priemone kūrybiniam požiūriui į aplinką atskleisti. 

Šis menininkas visada eskizuoja. Pastaruoju metu jo eskizų knygele tapo išmanusis telefonas ir planšetė, kur autorius šmaikščiai ir ironiškai perprogramuoja aplinkos vaizdus. „Visur matau veidą“ – sako S. Eidrigevičius. Jis vaikšto gamtos ir žmonių suformuotais takeliais, prisimena kaimą, žaidžia atminties reliktais, pasineria į apmąstymus apie praeities ir dabarties ryšį, vertybių išlikimą bei kaitą, kūrybos procesą ir kartų sankirtas. Liūdi ir juokiasi. Simboliška, kad šias skirtingas emocijas jis kuria jungdamas tradicinius meninius metodus su šiuolaikinėmis technologijomis.  

Nufotografuotus erdvės elementus – istorinę praeitį menančius architektūros motyvus, gamtos ir miesto elementus, buities detales – S. Eidrigevičius papildo kompiuteriniu piešiniu. Juose įkomponuotos menininko kūrybos išskirtiniu elementu tapusios mažos akutės, piešiamos profilio ar portreto linijos sukuria naują vaizdą. 

Eidrigevičiaus fotografikos kūrinius pirmi pamatė japonai. Daugiau nei prieš dešimtmetį menininkas kartu su žinoma japonų rašytoja, menotyrininke Motoko Nakagawa ėmėsi kartu kurti knygas: ji rašė tekstus, o S. Eidrigevičius kūrė spalvingas, originalias ir įtaigias iliustracijas. 2022 m. menininkas pradėjo kompiuteriu piešti ant nuotraukų ir siųsti jas rašytojai. Duetui įprasta knygos kūrimo proceso eiga apsivertė: visų pirma rasdavosi tapytojo kuriami knygos reginiai ir tik tuomet M. Nakagawa imdavosi rašyti tekstus S. Eidrigevičiaus paveikslams. Taip gimė jau penkios fotografikos knygos japonų kalba. Paskutiniojoje autoriai nagrinėja S. Eidrigevičiaus kaukių ir pandemijos sąsajas. 

Eidrigevičiaus fotografika – tai asmeninė ir kolektyvinė patirtis, vizualus dialogas tarp tradicijos ir inovacijos. Šimaestro naujai išvystyta meno forma Lietuvoje pristatoma pirmą kartą. Skaitmeninėmis priemonėmis sukurti vaizdiniai, esė iš faktinių ir tikrų reiškinių bei objektų kviečia giliau pažvelgti į mus supančius įvykius, juos analizuoti ir nebijoti kurti. 

Parodos kuratorė Kristina Liepinaitė